Vitas TOMKUS: KAS - UŽ? KAS - PRIEŠ? O KAS - SUSILAIKĖ?!

Kaip matote, kreipiuosi į savo kartos žmones ir dedu daugtaškį, o ne tašką.

Juk niekam dar neaišku, kiek kartų mums teks vėl savo pažiūras kaitalioti ir vėl savo „kailiukus" vartalioti? Jei laimės rusai Ukrainoje ir visame pasaulyje, ko gero, tapsime putinistais, o jei pergalę švęs NATO, ko gero, vėl teks visiems eiti na...

Tiek to! Nebesiuntinėkime vienas kito nei paskui rusų karo laivą, nei ant „trijų raidžių" pas LGBT narius, o verčiau pabandykime ramiai pasišnekėti apie ateinančius rinkimus. O kad jie ateis, tai - faktas!

Žinoma, su sąlyga, jog tarp valdančiųjų neatsiras vėl vienas kitas Žalimas, kuris irgi užsimanys „laikinai" prasitęsti sau kadenciją, pasijutęs visagaliu ir nepakeičiamu šalies vadovu arba valdovu. O kad Lietuvoje apsčiai gausėja įvairių Napoleonų bei Bonapartų, Tamstoms paliudys bet kuris psichiatras, kai ir tamstytėms išpuls šansas Naujoje Vilnioje nervus pailsinti.

O kad nervuotis kasdien vis labiau ir dažniau tenka - irgi nenuginčijamas faktas! Ne tik dėl karo, kurio laukiam nesulaukiam, bet ir dėl savo vaikų saugumo, baudų ir mokesčių gausumo, išnaudojamų žmonių naivumo, išponėjusių valdininkų gobšumo, teisėtvarkos pareigūnų neįgalumo, teisėjų sprendimų keistumo, valdančiosios gaujos gajumo, LGBT propagandos kvailumo, būsimų rinkėjų patiklumo ir taip toliau ir panašiai.

„Vis dar pasitaikančius trūkumus", kaip sakydavo senais brežneviniais laikais, galėčiau vardinti iki begalybės, bet kas nuo to Lietuvoje ir pasaulyje pasikeis? Valdžia? Gal ir taip, o gal ir ne. Visuomenės mentalitetas? Irgi labai abejoju...

Kol kiekvienam Tik - Toko mėgėjui išaiškinsiu, kas tas „mintalitetas", greičiau pats išsiaiškinsiu su savo anūkais, kas toks „Tik - Tokas". (Tuk tuką žinau, nes juo Bangkoke važinėjau, o apie visokius „tiktokus" bei kitokius internetinius stebuklus neturiu „žalio supratimo", nes manęs tarybinėje mokykloje to nemokino.)

Todėl daugiau Tamstų gal ir nebenervuosiu, nes suspėsime tai padaryti per artėjančius rinkimus, kurie žada būti įdomūs. Tiesa, žada „pažadukai", kurie periodiškai išdygsta mums prieš akis per rinkimus, bet...

Kažkodėl mūsų žmonės visada tikisi ir kantriai laukia stebuklų! Ir ne tik per rinkimus...

Ne veltui vis pakalbama, kad pas mus Marijos žemė. Tai kodėl čia kam nors neapsireiškus?

Juk vieną kartą jau buvo pas mus viena apsireiškusi. Nukrito lyg iš Dangaus. Tiksliau - iš Briuselio. Nors dar anksčiau - iš Leningrado. (Visų miestų ir norėdamas neišvardinsiu, nes ir Rusijoje, ir net Amerikoje ją lydėjo įvairūs nesusipratimai ir skandalai - tik Lietuvoje ramiai praėjo.)

Pasakysiu trumpai: Žinant jos biografiją Leningrade, tai nebuvo Švenčiausioji Mergelė Marija, kurios taip kantriai Lietuvoje žmonės laukia, o tebuvo paprasta Lietuvos Dalia, nes prastesnės dalios Lietuvai nebeįmanoma įsivaizduoti. O ką daryt, jei lietuviams tautos išdavikai labai patinka? Kitaip jų nuolat nerinktų į aukščiausiąją valdžią.

Juk per kruviną Sausio sekmadienį mūsų Dalia pas komunistų vadą Burokevičių įvykius stebėjo, o jų draugovininkai, „jedinsvininkai", suvežti autobusais iš įvairių pakampių, bandė perimti valdžią Lietuvoje ir patys čia pradėti šeimininkauti, kaip kokie nūdienos nepraustaburniai ramanauskai, reguliariai apipilantys vietinius lietuvaičius savo išmatomis ir fekalijomis.

Ir ką?! Tai visai nesutrukdė Lietuvos Daliai patapti mūsų šalies Prezidente. Nors visa jos biografija šaukte šaukė apie jos įvairias išdavystes: iš pradžių išdavė Lietuvą, kai lemiamomis dienomis Burokevičiaus partiją pasirinko, po to - savo mylimus komunistus, kai su Brazausku susidraugavo, dar vėliau išdavė socialdemokratus, kai pas Landsbergį perbėgo, o galiausiai ir liberalus, su kuriais labai draugavo ir net kažkokiomis tulpėmis dalinosi.

Štai ir visa „love story" apie Lietuvos Dalią Dalužę Dalužėlę! Po tokių istorijų kažkaip man nebesinori jokiais stebuklais bei apsireiškimais Lietuvoje įtikėti... Tai ką daryti su tais Lietuvos išdavikais, kurie mūsų rinkėjams taip patinka? Negi eisi prieš savo žmonių valią?

Bepigu buvo balsuoti tarybiniais laikais: kas - už, kas - prieš, o kas susilaikė? Pastarųjų daug nebūdavo, nes jei kuris išdrįsdavo balsuoti prieš bet kokius partijos nutarimus arba net nuo privalomo balsavimo susilaikydavo ankstyvaisiais tarybiniais laikais, labai rizikavo, nes pats galėjo būti sulaikytas ir kaip mat deportuotas į atšiaurius kraštus.

Skamba baisiai? Užtat viskas buvo visiems aišku: kada, už ką ir kaip balsuoti? O dabar kaip? Niekam neaišku. Sako, balsuok kaip nori, o mes po to jau kaip nors be tavęs patys susiskaičiuosim kaip reikia. Še tau ir demokratija!

Žodžiu, įdomūs rinkimai mūsų laukia! Bus labai įdomu stebėti. Gal net ir dalyvauti, jei pagaliau apsispręsiu ir bus už ką balsuoti? O kad bus - tai tikrai! Tiktai - už ką?

Kai pasižiūri į senąsias partijas, lyg ir ten pasitaiko normalių žmonių: pavyzdžiui, ne visi konservatoriai pritaria LGBT peršamoms pavojingoms idėjoms, kaip ir ne visi socialdemokratai liko ištikimi leninizmo principams. Bet kai dar atidžiau įsižiūri į jų veidelius, o ypač - veiksmus, skirstant mūsų valdiškas lėšas, man jie atrodo visi vienodi kaip išdrožti...

Iš anksto atsiprašau įžeidžių Laisvės partijos narių, nes tikrai ne juos turėjau galvoje, paminėdamas „išdrožimą": kalbėjau apie Papą Karlą ir jo išdrožtą Buratiną: išdrožtą iš medžio, o ne per pasturgalį...

Nežinau, ar čia mane nostalgija taip veikia ar jau senatvinis marazmas, bet vis dažniau pradėjau praeitį idealizuoti: kažkodėl tada man gyvenimas atrodė paprastesnis ir suprantamesnis. Net rinkimai būdavo paprastesni ir labiau suprantami: nebalsuosi - negausi mandarinų!

Tiesa, Maksimos plėšikai tai pabandė pakartoti su alumi ir skalbimo milteliais. Bet man mandarinų variantas labiau patinka: gal dėl to, kad mandarinai buvo skanesni, gal kad po maksiminių skalbimo miltelių išliko labai nemalonus prieskonis, nes po dviejų dienų pasirinkimo susidarė toks įspūdis, kad Numa, Numavičius ir Staškevičius, kaip tikri prekeiviai, mus eilinį kartą išdūrė...

Kaip kažkada, susitarę su Grybauskaite dėl 18 pavogtų milijonų negrąžinimo į valdišką, t.y. - mūsų visų LT kasą; arba kai naujasis lietuvis iš Anglijos Numa (Pasirodo ten veisiasi ne tik Naujieji rusai!), buvęs Numavičius, ne tik mokesčių nesusimokėjo, bet ir susitaręs su Mokesčių inspekcijos valdžia taip nusiderėjo, kad, jaučiu, ir mokytojai, ir gydytojai, ir policininkai dar labai ilgai lauks, kol parsidavėlių valdžia jiems pakels atlyginimus.

Štai kas nutinka, kai mūsų prekybininkams įstatymai būna nerašyti! Ir štai apie kokią korupciją Lietuvos Prezidentas bent puse lūpų, jei labai bijo maksiminių banditų iš Panevėžio, galėtų savo metiniame pranešime užsiminti. Už tokį Prezidentą netgi aš balsuočiau!

Bet kur tu rasi, žmogau, žmogų, kuris dabartiniame korumpuotame pasaulyje išgyventų, jokių įstatymų nepažeisdamas? Juk jų, vis dažniau besikaitaliojančių įstatymų, net pats konstitucinis teismas - Dovanokit, kad neprisiverčiu šios politikų nustekentos instancijos didžiosiomis raidėmis parašyti! - nebesupranta ir vis dažniau su dvasiomis arba konservatoriais, matyt, jų dvasiniais vadovais, pradėjo tartis dėl sprendimų bei nuosprendžių. Gal, sakau, būsimus kandidatus į Lietuvos Prezidentus šis valstybinės reikšmės klausimas irgi sudomintų? Jei ne, tai ne, ir jei išrinks, dėl įstatymų vėl su konservais, o ne konstituciniu teismu reikės dėl visko tartis.

O kol to nė vienas kandidatas nepadarė, man labai sunku apsispręsti: ką rinkti ir už ką balsuoti?

Koks turi būti Lietuvos prezidentas, esu tikras, kad žino bet kuris idiotas. O ne idiotams, priminsiu: Tylus ir ramus kaip Lozoraitis, vyras iš liemens ir iš stuomens kaip Brazauskas, diplomatiškas ir žinomas pasaulyje kaip Adamkus, užsispyręs ir nesuvaldomas kaip Paksas, griežtas ir tvirtas kaip Grybauskaitė ir dar biški kaip Nausėda. (Ta prasme, kad mokėtų išlikusius lietuvių pinigus tiksliai suskaičiuoti, kaip švedų banke.) Tik apmaudu, kad liaudis Landsbergio prezidentu neišrinko, nes dar pridurčiau: klastingas, kerštingas ir suktas kaip velnias...

Regis, viskas paprasta ir aišku, bet iš kur toookį egzempliorių ištraukti? Tarp mūsų šnekant, žinau iš kur, bet jau pavargau lietuvaites agituoti gimdyti, gimdyti ir dar kartą gimdyti. Garantuoju, kad kuriai nors iš trečio ar ketvirto karto tikrai pasisektų! Gaila, kad tik avis, tokias kaip mes, mokslininkai išmoko klonuoti, o prezidentų dar ne.

Tad grįžtam prie amžino klausimo - ką daryti?

Asmeniškai aš, kai nebežinau ką daryti, pradedu rinktis nuo kito galo. (Prašau LGBT nesijaudinti, dar ne apie jus šneka.) Kai nežinau koks būtų geriausias variantas, iš pradžių atsisakau blogiausiųjų... Nes juos lengviausia atsijoti.

Tad pradėkime rūšiuoti! Tikrai negali būti prezidentu tipas, kuris, pasibaigus kadencijai, savavališkai kadenciją prasitęsia. Manau, visi sutinkate? Negali prezidentas būti panašus ir į kumelaitę, nors ir labai gražiai žvengiančią iš kitų, nes ne tik lytis neatitinka, bet ir tautybė. Lietuvai, mano galva, turi vadovauti lietuvis, nes jei jau rinktis svetimtautį, tai geriau iškart - „šlubą vokietį su lazda“, kuris čia greitai tvarką padarytų. Juolab, kad ir vokiška brigada kritišku atveju jam visada būtų po ranka.

Koks dar egzempliorius netinka? Negerai, kai kandidatai patys save išsirenka ir beveik kiekviename komentare po mano straipsniais skelbiasi būsimais prezidentais. Mano galva, prezidentas turi būti kuklesnis mūsuose, ir drąsesnis svetimose šalyse, kad nepamanytų, jog esame myžnių tauta ir bijome turėti savo tvirtą nuomonę tiek dėl karo, ne tik Ukrainoje, bet ir Palestinoje, tiek dėl emigrantų antplūdžio, tiek ir dėl vengrų ar lenkų, kai jie gina savo nacionalinius interesus.

Bent jau man taip atrodo, nors dėl savo visų tautiečių nesu toks tikras, nes kartais tokius egzempliorius jie valdžion išsirenka, kad norom nenorom kartais net emigruoti iš Lietuvos užsinori. (Nors labiau nenorom!)

P.S. Beje, jei mano skaitytojų tarpe atsiras vienas kitas unikumas, kuris pasipiktins mano pirmąja pastraipa ir pareikš man pretenziją, kad net tarybiniais laikais niekada nebuvo nei pionierius, nei komjaunuolis, tokiam ramia sąžine galiu atrėžti, kad ir mane ne iš pirmo karto į komjaunimą priėmė, o kai pagaliau priėmė, labai greitai po to išmetė iš komjaunimo: už muštynes, vagystes ir savavališką pasišalinimą iš sukarintos mokyklos. Todėl visų, kurie nebuvo komjaunuoliais, norėčiau paklausti: o Tamstas nepriėmė už ką? (Juk be komjaunuolio bilieto net į aukštąją mokyklą tais laikais nepriimdavo!)