2 nuotr.Kalbu, ne tik apie Ukrainos prezidentą. Nes klounų pasitaiko visose srityse. Net ir bankininkystės sektoriuje. Kuomet koks buvęs klounas, nuolat juokinęs Lietuvą su savo juokingomis prognozėmis per TV ekranus, kurios niekada neišsipildydavo, tampa šalies vadovu. Arba net - valdovu, kaip sklinda kalbos privačiuose balkonėliuose.
Blogai, kai revoliucijos praryja savo vaikus. Bet dar blogiau, kad oranžinės bei kitokios spalvotos revoliucijos į paviršių iškelia visokiausias šiukšles. Kalbu, ne tik apie Maidaną. Tą patį pastebėjau ir Sąjūdžio laikais, kai plika akimi matėsi skirtumas tarp nusipelniusių mokslo bei meno atstovų ir tų, kuriems skirtos šios Internacionalo eilutės: "Kas buvo nieks, tas taps viskuo." (Kaip ta proga neperfrazuosi šių Donelaičio eilučių: „Ir tirpdams nieks į šūdą pavirto...")
Kai kalba eina apie Lietuvos išlikimą, manau, pats metas mūsų valdžiai pagaliau apsispręsti - kas mums yra svarbiau: Išsaugoti teritoriją ar čia esančius žmones (pageidautina lietuvius)? Galbūt atsakymas slypi tarp eilučių, kuomet visos kalbos sukasi tik apie karą ir galutinę pergalę. (Dažnai net neįvardinant - kieno?) O kuria linkme judame, manau puikiai iliustruoja tik keletas opių Lietuvai klausimų ir atsakymai, kuriuos mums sufleruoja valdžia (pateikti skliausteliuose)...
Ko mirtinai trūksta ligoniams? (Tankų.) Ko labiausiai siekia jaunimas? (Patrankų.) Kaip oriai išgyventi pensininkams? (Su dronais.) Kuo susimokėti už pabrangusią elektrą? (Patronais.) Kas išgelbės mūsų sielas? (Drakono dantys.) O kas tvirčiausiai apsaugos sienas? (Spygliuotos vielos.) Kokios valdžios nori piliečiai? (Su protu.) O ką siūlo mums valdžia? (Krūvą varjotų!) Ir t.t., ir pan.
P.S. Kažkada branduolinės valstybės prezidentas Putinas pareiškė: „Kam mums toks pasaulis, kurioje nebus Rusijos?" Galiu tik atkartoti: „Nachier mums tokia Lietuva, kurioje nebeliks normalių lietuvių?!"
Autoriaus trigrašis: O ko reikia labiausiai lietuviškai 17-ai divizijai, nes 16-a jau buvo (Klaipėdoje)? Ogi net keliolikos milijardų eurų! Jeigu jau mūsų Lietuvai - ar taip, ar taip bus galas, kaip sako valdžia, pasiryžusi kariauti iki galo, ar ne geriau, kol dar visi sveiki ir gyvi esame, išsidalinti draugiškai (Neskaičiuojant armijos biurokratų ir valdininkų, kurie nuo pinigų jau ir be karo sprogsta!) tarpusavyje ir ramiai sau išsivaikščioti po margą svietą. O valdžia lai ir toliau čia gyvuliuoja su savo, o ne mūsų, Svieta...
