Pradžiai prisiminkime radikaliausius atvejus Lietuvos istorijoje. Pavyzdys - iš naujausių laikų: net 50-imt metų mus vedė į Komunizmą, o atvedė į Kapitalizmą. Radikalus posūkis? Labai! Juk peršokti iš „Raudonojo Spalio" batų į „Adidas", o iš „Zapų" į „Mersus" nėra juokai. Betgi nieko baisaus neatsitiko: komunistai patapo kapitalistais, laiku išsivertę kailiukus, ir vėl vartosi kaip inkstai taukuose. Net jei tiktai su vienu inkstu, o kitą pragėrė saunose, vykdydami partorgų pareigas fermose. Radikaliai pasikeitė ir jėgos struktūros: anksčiau mus gaudė „stukačiai" iš KGB, dabar jau medžioja KGB „stukačius". Radikalus požiūris? Labai! Nors, kai pagalvoji, nelabai: medžiotojai - tie patys, negi gaudys patys save, todėl verčiau pasirenka vėją laukuose. O neseniai įvyko radikalus požiūris į seksą. Viskas įvyko labai staigiai ir labai radikaliai. Ne, kad pradžioje su gyvūnais - ožkom ar kiaulaitėm eksperimentus išbandytų, bet iš karto nuo homo sapiens pradėjo: sumaišė lytis, po to - puses, tada - skyles... Nusigyvenom iki to, kad sutikęs artimą savo, net nebegali jam rankos paduoti, nes abi užimtos, siekiant bent pavojingiausias kūno vietas apsaugoti dėl viso pikto. Todėl ir negaliu suprasti, ko baidosi valdžios radikalai artėjančių rinkimų? Juk radikalesnių už juos tikrai neišrinksim. Jau net mano fantazija bejėgė...