1 nuotr.Bjaurus tas mano charakteris, bet nieko negaliu su savimi padaryti. Kai tik ko nors užsimanau, viską padarau priešingai! Tarp kitko, pats Motieka, kai dirbo pas mane „Respublikos" juristu, ne vienam yra kartojęs: „Dar nemačiau savo gyvenime žmogaus, kuris taip kenktų pats sau, kaip Tomkus!"
Pamenat, Mielas Skaitytojau, kiek kartų Tamstoms žadėjau, kad darau pertrauką ir bent trumpai neberašysiu? Ir ką?! Kas „gavosi"? (Žinau, kad tai nevartotinas ir netaisyklingas žodis, bet taip jau gavosi, nes kitaip nesigauna man parašyti: patys matot, kas gaunasi, kai nesigauna kitaip.)
Žodžiu, vargstu su savimi jau 67-is metus, o Tamstas pradėjau varginti tik prieš keletą mėnesių. Ir tai jau ne vienam komentatoriui nervai nebelaiko: gąsdina, kad manęs nebeskaitys, komentarų neberašys, ką jau bekalbėti apie prenumeratą, kurią nuolat grasina kas nors atsisakyti.
Nebegąsdinkite manęs, prašau, daugiau. Aš ir taip bijau, be Tamstų pagalbos. Va, ir dabar jau nuo pačio ryto galvoju - tęsti man apie Mockų rašinių ciklą ar laiku sustoti. Matau, ir komentaruose, ir facebooko puslapyje, skaitytojai nerimauja: „Kur tęsinys, Tomkau intrigante? Kada „bus daugiau", parazite?!"
Ar Tamstos matėte JAV filmą: „Nuvarytus arklius nušauna?" Aš irgi iki galo nežiūrėjau, nes baisu buvo, kai šokėjus nušovė. O kas bus, sakau, jeigu ir aš prieš Mockaus mafiją prisišokinėsiu? Oho, kiek ten knibžda visokių ginkluotų pareigūnų: pagarsėjusių reketininkų, svetimų verslų valdytojų, šantažuotojų - ir beveik visi buvę prokurorai, susaistyti su aukščiausia Lietuvos valdžia glaudžiais ryšiais bei gausiais kyšiais.
Argi negirdėjote, kiek tame koncerne yra „nelaimingų atsitikimų" bei atpažintų lavonų? Tai gerai, kad dar atpažino, o jei manęs nieks neatpažins, nes ir gyvo niekas pažinoti nenori. Užtaigi! (Net nežinau, vartotinas žodis ar ne - bet man jau viskas pofig, kai gyvenimas kabo ant plauko.)
Logika sako, kad geriau ciklo apie Mockų nebetęsti, bet sąžinė graužia ir vis primena: „Jei davei žodį Skaitytojui - ištesėk!" Paprastai tokiais atvejais aš savo sąžinei ar kam kitam atsikertu: "Mano žodis - noriu duodu, noriu atsiimu!" Nors dar anksčiau, dar studijų metais „Komjaunimo tiesoje" parašiau: „Davei žodį - duok ir į snukį!" (Ką, beje, vėliau mano pažįstamas Erlickas savo knygoje panaudojo kaip savo, prieš tai manęs atsiklausęs, ar tai tikrai mano sugalvota.)
Matot, koks minčių chaosas mano galvoje sukasi? Tai baimė, mano mielieji žmonės, kaip sako Vaišvila, arba savisaugos instinktai. Nes net baisiausi visuomenės parazitai nori gyventi ar dar pagyventi. Ir dar ne bet kaip, o - su šampanu ir muzika! O ką? O ką, jeigu tą mirtinų straipsnių ciklą Mockui parduoti už kokį pusę milijono, a? Manau, Mockus mane suprastų: juk draugelį Kurlianskį jis savo „pardavė"!
Ot, tada visi pagyventume, susėdę kokioje „Stiklių" valgykloje! Ką Mockui reiškia tos keturios penkios „viskio" dėžutės arba dar geriau - aštuonios arba devynios dėžės „iš po alaus", bet be jokio alaus! Tikrai nenubiednėtų...Be to, man 8 ir 9 yra patys laimingiausi skaičiai, nes su jais visada man kazino pasiseka. (Išskyrus tą išskirtinį atvejį, kai su Mockumi kartu Monako kazino buvome: tada akivaizdžiai įsitikinau, kad jis vien nelaimes neša.)
O su savo skaitytojais aš jaučiuosi laimingas. Todėl išpilčiau visą dėžučių turinį ant ruletės stalo, tarp aštunto ir devinto skaičiaus, o paskui toookį balių su prancūzišku šampanu bei juoda ikra iškelčiau Tamstoms, mielieji Lietuvos žmonės, kaip sako Vaišvila, kad net Nausėda pavydėtų šitokios Gerovės. Likusiais gi milijonais valstybės skolą bent dalinai padengčiau, kad ir valdžiai būtų gera vėl skolon vogti ir visi būtų patenkinti bei laimingi.
Kuo ne laiminga pabaiga? Deja... Negaliu: tada ir aš savo geriausią draugą Vitą Lingį po mirties parduosiu, nes Mockus su tuometiniu mafijos tėvu Dekanidzė buvo pasiruošę milijoną pakloti kyšiams, kad Lingio žmogžudžiai nuo Temidės išsisuktų...
Tai bent įsuko mane gyvenimo verpetai! Pats nežinau, ką su savimi padaryti?
Girdėjau, žmonės šneka, kad aš nepatikimas, nes neprognozuojamas ir dar liežuvio už dantų nemoku laikyti. Kažkada klausiau buvusio KGB karininko, o šiuo metu LT verslininkų viršininko Arlausko, kodėl anuomet manęs į KGB nepriėmė? O jis man taip ir atsakė: „Matyt, nepatikimas buvai..." Tamstoms bepigu: pasijuoksit iš manęs ir tiek. O kaip man su savimi tokiu toliau gyventi?
Tikėkimės, kad viskas bus gerai ir Mockus bei jo eksprokurorai man neleis ilgai kankintis...
