Čia aš ne tik apie tuos kvailius, kuriuos valdo. Ir ne vien apie tuos kvailius, kurie mus valdo. Taip pat ir apie save, nes visada nuo savęs reikia pradėti keisti pasaulį ir tai kas tik kvailiams patinka.
Kai gerai pagalvoji, ne tokie tie valdomi žmonės ir kvailiai. Todėl nelabai gražu juos avių banda vadinti. Kartais paprasti žmonės pašneka daug gudriau, nei koks kitas kvailelis per radiją ar televiziją. Ir padainuoja liaudies dainas daug gražiau vakaronėse prie laužo, nei besikraipantys kvailiukai „Eurovizijoje". Skamba žodžiai tikrai nuoširdžiau, nes nereikia pataikauti publikai.
Nemanau, kad visi kvailiai ir į valdžią sulindę. Veikiau jau apsimeta kvailiais, apsidrausdami dėl viso pikto. Ar maža ką? Pričiups su dėžute pinigų, galėsi apsimesti durnium... Manot, kvailys gali suregzti tokias painias finansines schemas, kad net, išvijus iš valdžios tą ar kitą kvailiuką, pinigų srautai ir toliau bus pumpuojami per ofšorus į privačias kišenes? Tik viršutiniai valdžios ešalonai (ministrai, tarybų pirmininkai ir t.t.) keičiasi reguliariai po kiekvienų rinkimų, o vidutinė grandis išlieka nekintama ir pastovi.
Ką jau bekalbėti apie kvailius Europarlamente, kurio vadai jau seniai pranoko bet kurį kaimo kvailelį. Bent pašaipų sulaukia daug daugiau. Šitiek kvailų „pilkų pelyčių" jau seniai pasaulis neregėjo! Jau vien tas faktas, kad nesibodi pasigirti, kad nuolat savo partneriams meluoja, moralizuoti tokiems gali tik paskutinis kvailelis. Toks kaip aš, kuris dar naiviai tiki, kad „Moralė dar yra šio pasaulio dimensija". Nors kvailiai valdžioje nei tam, nei man nepritaria. Juolab, kad žadėtosios vakarietiškos vertybės jau seniai palaidotos...
Todėl šiandien, kai man tenka pasirinkti moralines vertybes tarp Rytų ir Vakarų, deja, vis dažniau tenka dairytis į Rytus. Skėsčioju bejėgiškai rankomis, kaip koks kvailelis, tarp Rytų ir Vakarų pasaulio pasimetęs. Nors per pusę persiplėšk, žmogau: Rytuose - diktatoriai, Vakaruose - išsigimėliai! Kas pasakys, kur yra tas „aukso vidurys", kuris nuolat šliaužioja tai į vieną, tai į kitą pusę? (Juk dar ne taip seniai Ukrainoje pasipiktinę žmonės vaikė LGBT paradus, o šiandien transvestitai jau ten armiją spaudai atstovauja!)
Žinau, kad dabar ne vienas apkvailintas patriotas pasakys, kad aš čiuožčiau kuo greičiau iš Lietuvos į Rusiją. Prisipažinsiu atvirai: nenoriu. Nebent, kaip turistas, bet pageidaučiau į Krymą, su kuriuo sieja jaunystės prisiminimai, bet vėl iškyla problema: girdėjau, kad Ukraina ten vizų nebeišduoda, nors visi choru gieda, kad Krymas ukrainiečių. (Tada ir Odesa jų, jeigu pavyks įrodyti, kad ir miesto įkūrėja Jekaterina buvo ukrainietė.)
O tiems mišrūnams, kurie man liepia čiuožt į Vakarus iš Lietuvos, irgi negaliu nusileisti, nors man Žydroji pakrantė ir labai patinka. Ne dėl to, kad vasarą čia daug uodų ir per karšta. O dėl daug paprastesnės priežasties, kurios joks mišrūnas ir perėjūnas niekada nesuprato ir nesupras: Aš - iš Lietuvos...