Ar žinote, kur šiandien yra daugiausia antisemitų? Tikrai ne Lietuvos Seime ir net ne Prezidentūroje! Netgi ne Amsterdame, kur ką tik tarpusavyje semitai susiplakė: gal dėl pralaimėtų futbolo rungtynių, o gal dėl genocido Gazos ruože. Ko gero, dėl futbolo, nes jeigu visos žiniasklaidos priemonės buvo „pastatytos ant ausų" dėl kelių sumuštų fanų, ant kokio daikto jos turėtų stovėti dėl kelių dešimčių tūkstančių užmuštų nekaltų kūdikių Palestinoje ir Libane? (Deja, dėl to kažkodėl niekam nestovi.)
Bet grįžkime prie esminio klausimo: Kur šiandien daugiausia veisiasi antisemitų? Sunku patikėti, bet ne Palestinoje ir net ne Lietuvoje, o pačiame Izraelio centre - Tel Avive, kur beveik kasdien šimtai tūkstančių protestuojančių - Tikrų tikriausių žydų! - užplūsta gatves ir aikštes, siųsdami prakeiksmus savo Natanjaxui ne tik dėl besiplečiančio karo, bet ir iki šiol dar neišlaisvintų įkaitų, už ką jie savo šalies vadovą yra pasiryžę į gabalus sudraskyti. (Arba net už apipjaustyto daikto viešai pakabinti.)
Gyvename kaip niekad paradoksaliame pasaulyje! Pasak „antisemito" Žemaitaičio kritikų iš Vokietijos bei JAV senato, ką skelbė niekad nemeluojanti, bet savus kitaminčius pagal VSD komandą vanojanti LRT: „Izraelio nūdienos politikos kritika tai yra neo antisemitizmas!" Todėl kritikuoti šiukštu, o tuo pačiu labai apmaudu, kad nė už ką kliuvo Izraelio žydams, kurie vėl tapo aukomis, nes buvo apskelbti „neoantisemitais". (Kadangi konservatoriai kaip visada taikė Žemaitaičiui, o pataikė saviems žydams.)
Apgailėtino klouno vietoje atsidūrė ir mūsų, o gal ir ne mūsų, nes buvo išrinktas tik Šimonytės dėka, kadangi dauguma balsavo ne už jį, o prieš ją, prezidentas Nausėda, kuris dėl antisemitizmo apraiškų uždraudė Žemaitaičiui dalyvauti Vyriausybėje. Belieka priminti, kad tokiu atveju jam nevalia dalyvauti ne tik Vyriausybėje, bet ir Prezidentūroje, nes tie patys informacijos ar dezinformacijos LRT šaltiniai įvardino ją kaip „antisemitizmo irštva". (Manau, šiuo klausimu turėtų pritarti ir Šimonytės Fayna.)
O jeigu kažkam pasirodys, jog tai ne informacijos, o dezinformacijos šaltiniai, paskleisti mažvaikių Gabriuko, Pavilioniuko, Maldeikiuko ar kurio kito kaimo durniuko, esmė nuo to nė kiek nesikeičia, nes lazda visada turi du galus, tad užsimojęs prieš kitą, gali ir sau per kuprą užsidrožti. Arba ir kitas tau gali užvožti. Nes kvailį net ir bažnyčioj muša, ne tik valdžioje. O jeigu ta paika auka baikšti ir nesipriešina, būna kad net ir užmuša. (Nebūtinai Ukrainos frontuose ar pasienyje su Baltarusija.)
Tuo įsitikinau prieš 25-is metus, kai prieš mane pagal Adamkaus komandą Lietuvos VSD savo šnipus užsiundė. Tūlas Saveljevas, saugumo karininkas, ėmė uoliai rinkti apie mane informaciją iš visų buvusių „Respublikos" darbuotojų. O tų buvusių šimtai, jei ne tūkstančiai... Maža kurį išvijau dėl tinginiavimo ar net girtuokliavimo. Juk tokie dažnai laiko nuoskaudas ant savo buvusių viršininkų. (Kas puikiai žinoma ne tik eiliniams VSD dundukams, bet ir jiems vadovaujantiems NKVD anūkams.)
Bet iki šiol didžiuojuosi, kad tarp buvusių „respublikonų" daugiausia tokių, kurie kaip buvo, taip ir išliko savo srities profesionalai. Nesvarbu, kuo ir kur bedirbtų - žurnalistais, redaktoriais, direktoriais ar net premjerų ar prezidentų patarėjais. (Kalbu ne tiktai apie Jansoną.) Tad nenuostabu, kad VSD provokatorius Saveljevas užsirovė ant buvusio „Respublikos" teisėtvarkos skyriaus redaktoriaus Gaivenio, kuris pokalbį nufilmavo slapta kamera ir per TV3 visai Lietuvai pademonstravo. (Kaip saugumiečiai rinko „kompromatą" apie V.Tomkų iš buvusių jo darbuotojų: https://www.youtube.com/watch?v=N4K3thjRWpo)
Tada valdžia apsimetė, kad nesuvokia, jog persekiojama laisva spauda ir ėmė mykti, jog tai dviejų saugumiečių „razborkės", bandydama bent šitokiu apgailėtinu šmeižtu kilusį Lietuvoje skandalą užglaistyti. Tuomet aš persiunčiau visą medžiagą Pasaulinei laikraščių leidėjų asociacijai, kurios nariu tapau pirmasis iš Tarybų Sąjungos žurnalistų, savo bičiuliui ir net patronui Anglijos Lordui Timothy Balding, einančiam Generalinio direktoriaus pareigas. O tada viskas ir prasidėjo...
Lietuvos valdžią pasmerkė Pasaulinės laikraščių leidėjų asociacijos prezidentas (kažkoks korėjietis), protestus atsiuntė pavienių šalių žurnalistinės organizacijos, nominuoti žurnalistai ir net leidėjai iš Amerikos, kurie ne tik pas mane lankėsi „Respublikoje", bet ir aš pas juos ne kartą JAV viešėjau ir linksminausi. (Dar tais laikais, kai spaudą valdė žurnalistai leidėjai, o ne statybų, dujų bei naftos kompanijų magnatai, kuriems Spaudos laisvė ir Demokratija yra „ne šio pasaulio dimensijos".)
Tuomet, kaip ir dabar, abu Lietuvos prezidentai (nueinantis ir ateinantis) iš baimės pridėjo į kelnes, kaip ir dabartinis mūsų ne mūsų statytinis; puolė viešai atsiprašinėti ir atsirašinėti, kokie jie geri ir dori Demokratijos gynėjai, o po to dėl savivalės apkaltino VSD vadą Laurinkų, kuris tučtuojau išmetė iš darbo saugumietį Saveljevą, kuris tik šventai vykdė savo vadovybės ir prezidento Adamkaus įsakymus, nors, kaip teigia mano šaltiniai, kažkada buvo visai neblogas LKP rajkomo darbuotojas.
O mane tik juokas imdavo, kai bičiulis lordas Baldingas, vis pasiskambindavo telefonu į redakciją ir pasiteiraudavo: Ar jau gana šokdinti ir gąsdinti vietinę valdžią ar dar daugiau smerkiančių laiškų iš įvairių šalių bei dar įvairesnių organizacijų paorganizuoti? Todėl ir šiandien mane ne mažiau ima juokas, stebint kaip pagal vietinių klapčiukų užsakymą, šokdinamas ne tik prezidentas, bet ir būsimas visos Lietuvos seimas. (Girdėjau, kad net Žemaitaitis dėl viso pikto su rabinais Sinagogoje apsilankė.)
P.S. Verčiau jau būtų katalikiškoje bažnyčioje žvakutę uždegęs, kad ne tik jis, bet ir visa Lietuva būtų apsaugota nuo mus apsėdusių „piktųjų dvasių".