Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (5)

O gal man ir Tamstoms būtų patogiau, jeigu aš, vietoj nusikalstamų veikų aprašymo, tiesiog stropiai suskaičiuočiau ir išvardinčiau visus lavonus, siejamus su žinomu ne tik „glamūriniame", bet ir nusikaltėlių (įskaitant - prokurorus) pasaulyje Mockaus asmeniu? Pradžiai gal ne visus, o tik rastus bei atpažintus lavonus. (Neskaičiuojant „politinių lavonų", kurie dar laisvėje vaikščioja.)

Be to, aferų, susietų su valdžia ir teisėtvarka, yra tiek daug, kad jas vardindamas, bijau, paskutinius savo skaitytojus pateriosiu. Liks našlaičiai žiauriame nusikaltėlių bei snobų pasaulyje. Kaip jie vieni be manęs išgyvens... Pardon, kad susireikšminau: išgyveno kažkaip Lietuvos žmonės prie konservatorių, žinoma, išgyvens ir be mano pamokslų. Juk net kunigų pamokslų liaudis beveik nebesiklauso, nes anie vis užsiėmę (paaugliams savo pimpalus per internetą demonstruoja).

O gal ir teisus kažkuris komentatorius, kandžiai pastebėjęs, kad man jau turbūt su psichika negerai? Tad gal jau tikrai laikas nervus tvarkytis, bet pas ką? Pas seimūną Slušnį, pedofilų užtarėją, eiti sąžinė neleidžia, nes dar ir mane pedofilams priduos - juk dažnai elgiuosi kaip koks mažvaikis. Su kitais psichiatrais tartis - brangiai kainuos, po to kai Dekanidzė apskelbė visam svietui, kad aš už jį net 100 k. turtingesnis... Reklama visada brangiai kainuoja! (Tik neapsidžiauk, Mocka, tai - ne užuomina, be to, aš - ne tu, ir savo draugų net po mirties neišduodu.)

Nežinau kaip Tamstoms, bet man jau atsibodo tie mafijozai, atsiprašant, elitiniai Tautos (tik įdomu kokios?) atstovai verslininkai, pradedant visokiais avuliais-dargiais ir baigiant visokiom žorom „abžorom" mockom, nuo kurių net savo chatoj nepasislėpsi: įjungi tėliką JIE mus moko, kaip reikia gyventi, įsijungi radiją - vėl TIE PATYS tą patį bazarina, kaip kokie turginiai; per internetą - vėl TOS PAČIOS dainos su persikreipusiom mordom „Stiklių" valgykloje su buvusiais ir būsimais Lietuvos prezidentais... Guliajut padlos!

Dovanokite už „zekų" ir visuomenės „padugnių" žargoną, bet patys suprantat: su kuo sutapsi - tuo ir pats tapsi! 

Ką gi, skaitytojų pageidavimu pereisime prie faktų!

Po to, kai Žora su Mocka prichvatizavo „Vilniaus" viešbutį taip, kad smulkiesiems akcininkams iš pusantro milijono teliko vos daugiau nei šimtą tūkstančių pasidalinti (sumokėjus skolas, algas bei įv. nuostolius, pvz. - už slovakų firmos džipą, kuris buvo pavogtas iš „Vilniaus" viešbučio). O kur išgaravo likę 13,5 milijono litų? Žino tik Mocka, nes Žora miręs. Byla baigėsi niekuo.

To meto liudininkai pasakoja, kad D.Mockus „Vilniaus" viešbučio privatizaciją įvykdė pagal išankstinį G.Dekanidzės užsakymą. Vėliau atėjo ir tame pačiame Gedimino prospekte esančio „Neringos" viešbučio eilė. Jis kaip ir „Vilnius" buvo privatizuotas ir atiteko D.Mockui. Tiek „Vilniaus" viešbučio, tiek „Neringos" atvejais pritaikyta ta pati schema.

Ir čia pasitvirtina dar viena D.Mockaus veiklos ypatybė - neteisėta įtaka, spaudimas, korupcija, grobimas iš akcininkų ir pagalba plaunant pinigus. Na, ir žinoma, kriminalinio pasaulio užnugaris. Ypatybės, kurios verslininką atlydėjo iki šiol, iki pat „MG Baltic" bylos teisme.

Įdomu, kaip skambėtų tokia veikla, jei ji būtų tiriama ir ruošiamas kaltinimas? Akivaizdžiai tai yra „grupė iš anksto susitarusių asmenų, kurie už akcininkų pinigus nupirko turtą ir perdavė jį nusikalstamo pasaulio šului Žorai." Akivaizdūs nusikaltimai: pradedant „Grobimu ypač stambiu mastu" ir baigiant „pinigų plovimu" ir niekas nieko! Ką daryti? Kaip gyventi? Ar beverta?..

O aš žinau (V.Tomkaus pastaba), ką daryti, jei nenorim visai nusigyventi: laikinai sustabdyti visas tiriamas abejotinas bylas prokuratūrose ir nedelsiant pradėti kelti baudžiamąsias bylas patiems prokurorams, prieš tai sudarius dar neparsidavusių teisininkų darbo spec.grupę su ypatingais įgaliojimais!

Antraip Lietuvoje greit nebebus ką vogti ir ką saugoti...

Ne vienam gali kilti klausimas, kaip jaunasis Darius žiūrėjo į Žorą? G.Dekanidzė jam buvo tarsi mafijos pradžiamokslio mokytojas, kuris padėjo jam ir globojo kaip savo sūnų, ypač - po sūnaus Boriso mirties, tinkamu momentu ir tinkamoje vietoje. Jis buvo autoritetas, iš kurio D.Mockus išmoko tokio "verslo" metodų.

Tai buvo pirmas D.Mockaus tokios veiklos žingsnis, leidęs jam panašiai elgtis ir su kitais žmonėmis ateityje. Kodėl leista? Todėl, kad leido persmelkta korupcija sistema, suaugusi su nusikalstamu pasauliu..

„Investicijos fondas" iš žmonių buvo surinkęs labai daug pinigų ir tuo metu buvo didžiausias tokio pobūdžio fondas. Tad supirkdavo viską, kas geresnio pasirodydavo; pavyzdžiui, privatizuoja valstybinę drabužių prekybos bazę, dabar žinomą kaip bendrovė „Apranga". Ar įsivaizduojate, kokie šiandien IF akcininkai būtų turtingi bei laimingi, jeigu nebūtų buvę Mockaus nuskriausti, jų privatizacijos čekiais pasinaudojus. „Apranga" veikia iki šiol ir yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje bei pati didžiausia drabužiais prekiaujanti įmonė Baltijos šalyse!

Visai kitaip buvo elgiamasi su kitais objektais (tarkim, gamyklomis), kurios labiau domino Mockų kaip būsimos statybvietės naujiems biurų pastatams. Batų įmonės „Vilniaus Viktorija" likimas irgi vertas atskiro dėmesio, nes aiškiai parodo kaip buvo vidury baltos dienos vagiama...

1993 m. įkuriama įmonė „Vilniaus Viktorija", kurios steigėja - „Investicijos fondas" valdė 32 proc. akcijų, 38 proc. akcijų turėjo dirbantieji ir 12,7 proc. pavieniai investuotojai. Staiga darbininkų akyse ėmė dingti įranga: gamyklos turtas buvo išvežamas iš teritorijos visiems matant. Po to įmonės padėtis vis labiau prastėjo, kol galų gale dirbtinai buvo nustekenta. O jau tada dalis gamybos buvo iškelta į Naująją Vilnią, į specialiai tam sukurtą bendrovę „Apavikta".

Mat tarp privatizavimo sąlygų buvo įrašyta, kad kurį laiką privaloma išlaikyti avalynės gamybą. „Kurį laiką" ir išlaikė, o jau tada „Apavikta" buvo pasmerkta žlugti. Kadangi esminis pirkinys - pastatai Neries pakrantėje, dabar labiau žinomi kaip „Verslo trikampis"!

Viskas galbūt būtų gerai, bet akcininkai čia ir vėl liko „basi" ir be savo batų įmonės, kuri užsidarė.

(Bus daugiau)

Vito Tomkaus trigrašis: Prieš pereidamas prie Mockaus žmogžudysčių skyriaus (deja, yra ir toks!), noriu akcentuoti kelis ekonominio skyriaus momentus. Mocka nebuvo vienišas plėšrus vilkas tuo metu! Buvo ir daugiau plėšrūnų, besidalinant mūsų visų tėvų ir senolių užgyventą Lietuvos turtą: EBSW koncernas sunaikino jūrų laivyną su ekskomunisto Šleževičiaus palaiminimu. Ne už gražias akis! Už lagaminėlius: kad nešė, tikrai žinau, o kas buvo viduj nemačiau: gal kavos puodelis su sumuštiniais? Visų Lietuvos komjaunuolių sukauptą turtą išsidraskė tarpusavyje Komjaunimo CK sekretoriai (Macaitis su Kumža) kartu su "Komjaunimo tiesos" vadovais (Vainausku su Strimaičiu). Kai apvogti "komsomolkės" žurnalistai įsižeidę sulėkė dirbti pas mane į "Respubliką", aš juos (pvz. Gaivenį su Kvedariene) ilgai raminau, nes maniau, kad nekolegiška viešai bartis su savo kolegomis. Bet apsirikau: tas pats Vainauskas su Zuoku vėliau darė viską, kad mane prokurorai pasodintų už grotų, nes "valstybininkams" labai trukdžiau Paksą nuversti. (O JAV to labai reikėjo, nes CŽV kalėjimų ir "Mažeikių naftos" už dyką labai labai norėjo.)

Apie pačius baisiausius "Respublikai" ir man asmeniškai laikus, kuomet Lietuvoje vėl suklestėjo komunistai, buvę ir užsimaskavę, kuriems tik vakar kaukes nuplėšė, matyt, teks atskirą rašinių ciklą spausdinti, nes, nušovus mano bičiulį Vitą Lingį, buvo visko tiek daug (granatų, sprogmenų, pasikėsinimų ir t.t.), kad net šiandien baisu visa tai prisiminti. Mat kai kas žūtbūt bandė perimti "Respublikos" akcijas, nes irgi labai daug rašėme (straipsniuose "Invazija", "Klanas", "Tauro banko" aferos ir pan.) apie komunistų vagiamą eilinių komunistų turtą ir trukdėme LDDP nariams - buvusiems komunistams ir būsimiems socdemams - partinį darbą vardan Lietuvos dirbti.

P.S. Matyt, tikrai man su galva nebegerai: visai ne apie tai norėjau Tamstoms parašyti! Bet vos pradėjau rašyt apie Mockų, taip ir "užsiciklinau". (Visos bjaurastys į paviršių ėmė lįsti!) O aš tenorėjau gražų žodį tarti: padėkoti visų klaipėdiečių vardu tuometiniam "Švyturio" alaus gamyklos Generaliniam direktoriui šviesaus atminimo Algimantui Stanaičiui, kuris net laukinio kapitalizmo sąlygomis ne tik neapvogė savo darbuotojų, bet visiems sukaupto turto akcijas išdalino ir su visais sąžiningai pasidalino. Pažįstami pasakojo, kad po to gausiai privačių namukų pridygo, kuriuose ilgai ir laimingai žmonės gyvena kaip žmonės. Pasirodo, kiek nedaug reikia iki visuotinės laimės: mažiau vogt ir daugiau dalintis! 

Susiję straipsniai: 

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (1)

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (2)

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (3)

Vitas TOMKUS: MOCKAUS GYVENIMAS TARP BANDITŲ VALDŽIOJE IR PASAULYJE (4)