Kaip reiks atpažinti vatnyką vasarą, kai nieks šimtasiūlės nebenešioja? Per jėgą juk nepriversi vilktis. Nebent kokį potvarkį išleis valdžia, kad vatnykai žvaigždę atlape nešiotų. Ne baltą, kaip žydams, aišku, raudoną. Ir vairuotojams patogiau naktį orientuotis: dega raudonas šviesoforas - spausk stabdį, o jei pėstysis su raudona žvaigžde - gazą...
Bet vėl problema - uždrausta! Bet kokia simbolika primenanti sovietmetį ar Rusiją - tabu! Nei raudona žvaigždė, nei raudona vėliava yra netoleruojama. Nebent priverstume vatnykus kūjus su pjautuvais nešiotis. (Nes dar galima.) Bet pavojinga: pradės išgėrę siautėti gatvėse, pusę patriotų ištaškys su kūjais arba pjautuvais pripjaus. Nykūja! Geriau nereikia...
Po to nebebus ką siųsti. Karan arba paskui laivą... Negi eisim patys kariauti? Nėra durnių! Seime yra. Ir gana daug. Bet visi paliegę: pusę deputatų eitų tarnauti seselėmis, nes moteriška lytis nebėra išskirtinė, o tikrų vyrų nebeišleis į frontą partneris A arba B. Nes reik balsuot už Stambulą. Daugiau kaip ir nebėr... Ne tik seime, bet ir Lietuvoj. Emigravo arba didvyriškai sėdi uždaryti. (Kalbu ne apie Masiulį su Kurlianskiu.)
Bet, ačiū Dievui ir Landsbergiams, sūnaus Sūnui ir Šventajai Dvasiai (beveik), - karas su vatnykais vyksta pilnu tempu. Ką tik krito nelygioje kovoje dėl konservų Kauno meras Matijošaitis. Deja, vatnykai laimėjo: nusiderėjo geriausią kainą! Nes jiems padėjo konservatoriai. Stebėtis nereikia: norint gauti gerą kainą - reikia turėti laiko derėtis! O jei tave spaudžia bankai dėl kreditų arba konservatoriai dėl durnumo, būni priverstas parduoti pusdykiai. Kad tik išneštum sveiką kailį.
Patys pamąstykit... Kas būtų, jei sumanytumėt parduoti savo butą Rusijoj, o tautiečiai rėktų: „Parduok greičiau! Gana mokėti mokesčius rusams! Atleisim iš darbo! Dar vieną piketą organizuosim!" O pirkėjas visa tai mato ir žino, kad dėl sukeltos isterijos pardavėjo nervai ilgai neatlaikys. Manau, gudresnis net pamokėtų protestuotojams, kad tik greičiau sandėris įvyktų. O juk kalba eina ne apie butą, o apie milijardinę apyvartą turinčią kompaniją. Kas žino, gal pirkėjas ir pasidalins nepelnytu pelnu su nusipelniusiais konservatoriais? Ko gero, ir rusų kareiviai apsidžiaugs sulaukę krabų lazdelių...
Bet visa tai niekis palyginus su tuo, ką aptikau tarp senų garso kasečių. Turbūt nereikia priminti, kaip mes kovojam su vatnykų muzikantais. Kalbu ne tik apie Kirkorovo lygio atlikėjais, bet ir pasaulinio lygio kompozitoriais, tokiais kaip, pavyzdžiui, Šostakovičius. Nors sunku įsivaizduoti, kad Ukrainos fronte rusų kariai susėdę niūniuotų jo 5-ą simfoniją. O štai rusiškus romansus visa gerkle plėšia, skambant gitaros akordams. Arba skambant kasetės įrašams. O tarp tų kasečių, nepatikėsit, ypač populiarios - „Peterburgo naktys". O jas atlieka...
(Tik nenukriskit nuo taburečių!) Ne tik Paškevičius, nuo kurio Valinskas jau atsiribojo, bet ir jo žmona. Ne Paškevičiaus, o Valinsko! Rusijos klasikus iš repertuarų jau visus išėmėm, o kaip bus su Ingos rusiškais romansais, Valinskai? Pats išsiskirsi ar piketus organizuot? (Klausimas ne retorinis, o valstybinės svarbos!)