1 nuotr.Turbūt jau ne vienas iš jūsų pastebėjot, kad artėja šventės: iš pradžių - Kūčios, Kalėdos, Nauji Metai, po to - vėl Nauji Metai stačiatikiams rusams, su kuriais mums, lietuviams, jau nebebus galima švęsti, dėl ko per daug nusiminti tikrai neverta, nes pagal imigrantų gausėjimo tempą Lietuvoje rasis dar daugiau švenčių, tokių, pavyzdžiui, kaip Ramadanas, Chanukos, Radonica, Kupala ir panašiai, tad progų švęsti lietuviams tikrai bus sočiai, nereikia nerimauti, o tik reikia iš anksto visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams apdairiai pasirūpinti dėl savo vietos tam atvejui, jeigu staiga ir kaip visada netikėtai paaiškėtų, kad dėl svečių antplūdžio visiems mums čia vietos jau nebeliko...
Suraičiau tokį ilgą sakinį tik tam, kad iškart atsikratyčiau piktavalių trolių, kurie, perskaitę vos kelis sakinius, sąmoningai nesigilina į rašinio esmę ir iškart puola su savo šlykščiais komentarais įžeidinėti mano likusius kelis skaitytojus, kurių nervai jau taip įtempti, kad gali ir nebeišlaikyti. O man žūtbūt juos išlaikyti reikia, nes rašinėti pačiam sau „į stalčių", kaip sakydavo tarybiniai rašytojai, tai yra - ateinančioms kartoms, šiais laikais yra per daug rizikinga: O kas, jeigu kils atominis karas ir skaitytojų nebeliks? Visas gyvenimas taptų beprasmis!
O dėl ateinančių švenčių aš nejuokavau: Šventės tikrai artėja! Todėl pradžiai, mano mielas skaitytojau ir skaitytoja, asmeniškai Jums pabandysiu sukurti šventinę nuotaiką.
Ta proga pacituosiu savo jaunystės kūrybą, kuomet dar bandžiau rašyti ne kandžiai, o sklandžiai ir lyriškai: „Saulė švietė, bet nešildė. Vėjas pūtė, bet lapai nešnarėjo. Visi buvo nukritę! Pažvelgęs į apsnigtas gatves, net paskutinis asilas suprastų, kad vasara jau seniai baigėsi..."
Kaip matot, ir tada man nelabai sekėsi parinkti žodžius taip, kad niekas neįsižeistų. Todėl atsiprašau visų asilų ir bandau rašyti iš naujo: "Artėja Kalėdos. Snaigės vėl sukasi ratu. Kai atsibos suktis - glostys mūsų plaukus. Arba pakaušius, jei esate plikiai. Šaligatviais klampos praeiviai ir vieni kitiems maloniai šypsosis į akis, o už akių... (Ramiai Tomkau!) Žingsniuos sau laimingi praeiviai, žinoma, jeigu paslydę nesitėkš pakaušiu į ledą ir pro sukastus dantis vėl nepradės keikti valdžią! (Kad ji kur prasmegtų!)."
Matau, kad ir šiandien man nelabai pavyks visiems sukurti šventinę nuotaiką, todėl ilgiau nebesikankinsiu, o verčiau papasakosiu seną anekdotą. (Tokį seną, kad skamba beveik kaip naujas!) Tai va: „Teisme liudininkas pasakoja: „Einu aš per parką ir matau, kad kažkas krūmuose kruta. Priėjęs arčiau, žiūriu - ogi abudu pisasi!" Teisėja paraudo ir sako: „Nebūk kaip konservatorių Ramanauskas su patarėju Šurajevu! Nekalbėk taip negražiai. Reikia sakyti - santykiauja." Liudininkas atsiprašo ir tęsia: „Žiūriu - abu santykiauja, bet kai dar labiau įsižiūrėjau - vis tiek pisasi!" Štai ir visas anekdotas apie nepraustaburnius Ramanauską ir Šurajevą, kurie konservatoriams, sako, labai patinka.
O man patinka konservatoriai, kuriuos švenčių išvakarėse, regis, būsiu pernelyg išplūdęs. Matyt, truputį pasikarščiavau ir netyčia mūsų - Mūsų pačių išrinktus! - politikus „pusdurniais" išvadinau. Ar jums patiems kartais nekyla klausimas: kokie durniai juos išsirinko? (Verčiau į veidrodį nežiūrėkit, nes jau žiūrėjau: nieko gero!)
Juk visiems gerai niekada negali būti. Ižde tiesiog visiems pinigų neužtektų. Net paprastų kiaulių prie lovio iškart visų neįmanoma sutalpinti, todėl vargšės priverstos ropštis viena kitai per galvą, kad tik kaip nors prie ėdalo prisibrautų. Ką jau bekalbėti apie seimo narius, kai visi, pavyzdžiui, vienu metu užsimano komandiruotis? Negi išleisi visus vienu metu ganytis?! Po to vėl koks gražulis seimo narys turės balsuoti už kitus ir už visus vėl turės atsakyti.
Kaip senamadiškas žmogus kreipiuosi į šlovingąją Partiją ir Vyriausybę: Aš jus palaikau! Tik nedrįstu garsiai prisipažinti, kad paskutiniai mano skaitytojai neišsilakstytų, kurie jūsų labai nekenčia. (Dėl ko - vėliau pasakysiu.) Todėl už akių valdžią ir toliau keiksiu, bet tik dėl akių ir tikrai ne už gražias akis. O širdyje esu konservatorius arba, kaip anksčiau sakydavo, tikras landsbergietis! Nes atitinku visus požymius: esu konservatyvių pažiūrų, komunistinei propagandai nepasiduodu, be to, labai mėgstu šprotų konservus. (Rygos, o ne iš Rusijos, kad nieko blogo nepagalvotumėte.)
Kodėl iki šiol dar neįstojau į TSKP partiją? Laukiu, kol pasitobulėsit: visų pirma - nemokat vogti, nes nuolat išlenda visokie galai, dėl ko jau painiojatės su kriminaliniais liberastais; o trečia - antros priežasties dar nesugalvojau - visos „šiltos vietelės" jau yra užimtos ir netgi paveldėtos anūkų. Tai ko ten man, pensininkui, su jaunimu seime tampytis? Lai tamposi su Raškevičiumi ir jo partneriais!
O visa kita man tinka, nes patinka. Tik ar nebūtų galima su paprastais žmogeliais, na, tais durneliais, kurie jus išrinko, truputį elgtis atsargiau? Gal proto pas juos ir ne per daug, bet, patikėkit, instinktai veikia puikiai! Pasakėt, kad nesiartintų prie Seimo rūmų arčiau 75-ių metrų ir visi klauso! Supranta, kad tai rūmai, o ne kažkokia LKP CK būstinė, kurią Sąjūdžio laikais šturmavo, kas tik netingėjo.
Kas bus jei instinktyviai žmonės už jus neprabalsuos, patys suprantat: po jūsų karo prasidės pokario metai ir vėl mes sugrįšime į senus laikus: atstatinėsime sugriautą pramonę, laivyną, aviaciją... O kiek laiko užtruks, kol atgal visus suvarysime į kolūkius! Nebus lengva, kai šitiek buožių namukų paežerėse prisistatė. Tad ar ne geriau savo rinkėjų nebenervuoti ir nebeerzinti?
Na, ar vertėjo anūko Austėjai garsiai girtis, kad kelių hektarų sklypą su visomis komunikacijomis tik už 1 (vieną) eurą įsigijo? Juk net nunešiotos suknelės Humanoje už tiek nenusipirksi!
Kadangi pats esu netekęs amo, daugiau nebeturiu ką nei pridėti, nei pridurti.
Susiję straipsniai:
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSDURNIAI (2)
Vitas TOMKUS: MŪSŲ PUSDIEVIAI IR PUSDURNIAI
Vitas TOMKUS: LABAI NORIU VISIEMS UŽ VISKĄ PADĖKOTI!
Vitas TOMKUS: KIEK KARTŲ MAN DAR REIKĖS ATSIPRAŠYTI?
ARTĖJA LEMTINGAS PASIRINKIMO METAS!
Vitas TOMKUS: JEI MIRTI - TIK SU MUZIKA! (2)
Vitas TOMKUS: AR LENGVA BŪTI LIETUVIU LIETUVOJE?
PO VELNIŲ! KUR VAKARIETIŠKOS VERTYBĖS?!
ŽLUGO DAR VIENAS KONSERVATORIŲ MITAS!
AR JAU METAS MUMS VISIEMS SUDĖTI ŠAUKŠTUS?
ŠIANDIEN LYGIAI 35 METAI, KAI LIETUVOJE UŽGIMĖ NAUJAS STABAS
KADA, KAIP IR KODĖL GIMĖ LANDSBERGIO KULTAS
Atgijo naujai senas V.L. šūkis: „Ginkluotis, ginkluotis ir dar kartą ginkluotis!"
