Nesuprantu, kodėl dabar stebimės drastiškais Trampo veiksmais - juk gavome tai, ko ir nusipelnėme, be muilo į Ameriką sulįsdami, nes patys pirmieji atsisakėme pigių žaliavų, N kartų permokėdami už INDEPENDENT, kad keliskart brangiau atsigabentume iš JAV suskystintų dujų; pirmieji nutraukėme ne tik baltarusiškos elektros tiekimą iš atominės elektrinės, bet ir santykius su Kinija vardan gausių LT delegacijų „lauktuvių" bei prašmatnių priėmimų. (Tebegyvuotų TSRS, esu tikras, kad LTSR būtų paskelbta „soc. lenktynių nugalėtoja" tarp visų broliškų respublikų.)
Net Europos Sąjungos pagrindinė donorė Vokietija geranoriškai leido savo pagrindinėms įmonėms už Atlanto pas Trampą persikelti, tokiu būdu dar labiau monopolizuodama Amerikos pramonę ir tuo pačiu pripažindama mus esant JAV vasalais, kurie ne tik nedrįsta su savo Šeimininku konkuruoti, bet dargi jam save naikinti padeda, tad likus tet-a-tet su Rusija mūsų laukia tik du variantai: Žūti nuo karo arba mirti nuo bado... (Arba anksčiau ar vėliau gėdingai kapituliuoti.)
Kito kelio nematau, nes taškant milijardus ir penkiskart permokant už karinę techniką, kurios, jaučiu, nebesulauksime, kainos taip augs, kad Nausėdos pilietinė Gerovės valstybė liks be savo piliečių, kurie išsilakstys arba išmirs, palikę tik mokesčių surinkėjus be mokesčių, juolab, kad paskutines patiklių piliečių santaupas valdžia bando arba apmokestinti arba ukrainiečių dronams išvilioti, kad tik kuo ilgiau pratęstų Ukrainos agoniją. (Ir kaip tokiais atvejais neprisiminti rusų posakio: „Kam - karas, o kam - mama gimtoji!")
P.S. Tik ar dar labiau neužsiutinsime Amerikos, jeigu Ukrainoje karių kapinių rasis tiek daug, kad Trampas net nebeturės kur pasistatyti JAV įrangos savo naudingoms iškasenoms?