1 nuotr.Kaip kadaise buvusios didžiausios Europoje LDK karalystės likučių palikuonys mes kaip Tauta, kažkada buvusi didinga ir gerbiama, be to, seniausi pasaulio pagonys, esame ypač ypatingi, todėl ir mūsų nacionaliniai interesai yra labai įspūdingi: labiausiai mums rūpi, kad laimėtų karą prieš rusus ukrainiečiai, o su jais kartu ir likusieji europiečiai, kad dar labiau pralobtų ir suklestėtų amerikiečiai, dėl kurių gerovės ir ekonominės naudos nuo mūsų „gauna malkų" vargšai kiniečiai, kuriuos taisyklingai vadinti derėtų „kinais", bet tada nebeaišku ką sakyt, kai žiūri kiną, nes pagalvos, jog spoksai į kinietį, užuot stebėjęs afrikietį, kad tavo picą karštą pristatytų, nors nemažiau svarbu, kad pakeliui neapkramtytų arba visą alkanas nesurytų, nes Afrika yra visada alkana, bet mums dėl to maža bėda, nes labiau rūpi Gazos ruožas, nes juo nebesirūpina Gazpromas ir jų nešvarų darbą turi jau atlikt izraeliečiai, kad ten nebeliktų tokių „atliekų" kaip Palestinos piliečiai, o jei po viso to mums liks dar ūpo ir jėgų, tada galėsim apsispręsti galbūt ir dėl savų... (P.S. Žinoma, su sąlyga, jei neįžeisime ir neužgausime svetimų jausmų.)
KOŠMARIŠKAS TRIGRAŠIS: Šią naktį sapnavau košmarą, tikrai ne karą, badą arba marą, net pamaniau, kad išprotėjau, nes ant visuomenės opinijos taip baisiai dar niekad „nedėjau“: kad minios eitų į gatves ne dėl LGBT teisių ir net ne dėl imigrantų ar kitokių šunų beteisių, jau nekalbu apie Žemaitaitį ar kokį maršo dalyvį aukštaitį, ir net ne dėl seniukių ar kokių senyčių, o juo labiau benamių katyčių - neprižiūrimų, neskiepytų ir apleistų, vis dar kalbu apie gyvulius, o ne pensininkus, nors koks skirtumas tarp jų (mūsų išlaikytinių brangių), antra vertus, dar baisesnis gyvenimas būtų be jų (Jau kalbu apie dirbančius pensininkus - kaipgi Lietuva be jų?), kas išlaikys starterius ir startaperius, neminint jau Lansbergio kurdupelius, pardon, kad nukrypau nuo kalbos, nes susikaupt nemoku niekados, tad skubu į sapnų karalystę, kitaip nespėsiu pasisakyt, nes labai noriu myšti, nes po alaus taip būna visada, o sapno esmė labai paprasta: minios žmonių ėjo su plakatais „Už Taiką“ ir „Prieš Karą“, o juk normalūs žmonės taip niekada nebedaro, nes trokšta karo, karo ir tiktai karo, juk kaip apsidžiaugė Gabriukas, išgirdęs kad rusai su amerikiečiais draugiškai apsikeis raketukėmis, nu tikrai - ar ne mielas durniukas, nebūtų savo senelio anūkas! P.S. Todėl, pardon, kad dėl tokios smulkmenos tamstas sutrukdžiau, bet dievaži... ilgiau nebenulaikau, nors.. (Regis, jau baigiau...)
