Rašau visiškai „gatavas". Jei ką, vėliau galėsiu pasiteisinti, kad už savo žodžius neatsakau, nes buvau praradęs blaivų protą.
Tą patį galiu pasakyti ir apie Tamstas, kai kuriuos komentarus pasiskaitęs,,, (Pardon, čia turėjo būti daugtaškis, bet į klavišą nepataikiau, todėl darkart atsiprašau, kas „pardon" nesupranta.) Būkim biedni, bet teisingi: gana kaltinti kitus! Prie ko čia „žydelkos", „ruskiai" ar „jankiai"? Tik padėkoti jiems derėtų, nes jei jų nebūtų, ant ko dabar „varytume" - negi ant savęs?!
Bene prieš dvidešimt metų parašiau straipsnį „Nuo Atgimimo iki Išsigimimo". Apie tai, kad vos atgimę kaip lietuvių Tauta, iškart išsigimėme: atgavę laisvę ir nepriklausomybę (kaip kadaise mūsų bajorai vėliau virtę šlėktomis), iškart ėmėme draskytis tarpusavyje dėl valdžios, dėl netikrų kumyrų, plėšti tėvų ir senelių užgyventą turtą, naikindami savo oro bei jūrų laivynus, bankus bei gamyklas, kurios mums reguliariai iždą papildydavo.
Nebebuvo dar tada nei Kremliaus įtakos, nei JAV ambasados ir, net nepatikėsit, absoliutaus Landsbergio diktato.
Buvome tik mes patys su savimi ir su trispalvėmis vėliavėlėmis, užsilikusiomis po Vingio parko mitingų bei Baltijos kelio. Gal verta prisiminti, kaip mes tada elgėmės? Lietuviai su lietuviais...
Konservatoriai (buvę sąjūdiečiai) griebėsi valdžios, kurią iki to matydavo tik per televiziją, o socdemai (buvę komunistai) puolė plėšti liaudies turtą, nes valdžios jau komunistiniais laikais buvo sočiai atsikandę. Kol konservatoriai vaikė iš aukščiausiųjų postų vertingus kadrus pagal principą „Geriau durnas, bet savas!", socdemai „švarino" Lietuvą per naujai susikūrusius bankus bei EBSW vyriokus. Tad lietuviški bankai netruko bankrutuoti, o su džiaugsmu ir be konkurencijos monopolizavę rinką skandinaviškieji, net ilgam buvo atleisti nuo mokesčių, kad „nebankrutuotų".
Tuo tarpu konservatoriai pasirodė įžvalgesni, nes, apsistatę savo žmonėmis ministerijose ir jėgos struktūrose, tapo absoliutūs Lietuvos šeimininkai, kurie elgėsi ir su tauta, ir su jos turtu kaip tikri tironai, kuriems jokie įstatymai negaliojo. Bet kokie nepatenkintų žmonių neramumai buvo be gailesčio slopinami, o vedliai persekiojami taip, kad netekdavo darbų ir vis dažniau emigruodavo. Idealistai, nepriklausomybės pradininkai, buvo nutildomi arba visaip kompromituojami, o aplink konservatorių lovį vis gausiau spietėsi vidutinybės, kurios elgėsi ir, deja, tebesielgia kaip tikros kiaulės.
Užjūrio globalistams, pretenduojantiems į pasaulio hegemonus, tokia valdžios struktūra buvo ideali terpė tvarkyti čia savo reikalus. Ne tik plaunant pinigus, bet ir organizuojant spalvotas revoliucijas. Nes kai spectarnybose ir valdžioje pluša „susitepę" piliečiai, juos valdyti - vienas malonumas! Juk bet kada nepaklusniuosius galima patupdyti už grotų, nes Lietuvoje jiems negaliojantys įstatymai, tarptautinėje teisėje galioja. Idealesnių marionečių sunku beįsivaizduoti! Tad nėra ko labai ant jų pykti. Belieka juos suprasti ir užjausti...
Ką aš tuo norėjau Tamstoms pasakyti? Iš kur aš žinau, bet jei perskaitėte iki šitos vietos, turbūt patys esat gatavi arba jaučiat, kad greit tokie būsit... Nemalonus jausmas, ar ne? Jooo, karas baisus dalykas!