2 nuotr.Nes, tiesą sakant, pasiilgau Prezidento, kuriuo galėčiau gėrėtis ir didžiuotis pagaliau, kad myli mūsų brangią Lietuvą ir lietuvius labiau, nei mišrūnės fainos mūsų nekenčia, ir niekada baugščiai nesidairo į šalis, laukdamas, kas ką dar blogo apie Lietuvą ir lietuvius pasakys, o išgirdęs pašaipas apie Lietuvą ir lietuvius patriotus – iš baimės neapsimy(...), pasakysiu švelniau - neištiš, kadangi mižnių negerbia ne tik savi lietuviai, bet ir svetimi mišrūnai, ir net už Atlanto pasipūtę ryži pagyrūnai, įsivaizduojantys, kad valdo net visą Žmoniją, nors paslapčia vis pasvajoja apie globalią vergiją, o juk kadaise mes, lietuviai, iškilmingai atsižegnojome nuo „vergams skirtos vergo dalios", kol po kiek laiko vėl neužsirovėme ant burokevičiūtės Dalios, kuri su apsišaukėliu patriarchu abu du, sugebėjo pasikišti visą Lietuvą su likusiais joje lietuviais po padu, ir dar šaipydamiesi, kad nekrūpčiotume iš baimės, nedvoktume ir netirtėtume, o ir toliau kuo toliau nuo savo protėvių Lietuvos, Tėvynės mūsų, išdardėtume, kad besiklausydami ir matydami - ką su mumis išdarinėja mišrūnai, galų gale, visai neišprotėtume. P.S. O kaip norėčiau aš tokį Prezidentą pastatyti prie sienos ir gėrėtis, gėrėtis ir gėrėtis. (Argi ne taip turi būti Gerovės valstybėje?)
