Ar neatrodo, kad jis „atpirkimo ožys"? Kaip, beje, ir Kurlianskis, kuris tebuvo Mockaus pinignešys. Juk knygnešių era jau baigėsi. Tad gaila ir Mockaus, jei sąžinės jis dar bent kiek turi. Gal dabar kankinasi naktimis atsimerkęs? Šitiek metų atsargūs verslininkai rėmė politikus grynais ir net juodais, bet niekas nepasidomėjo: kodėl jie taip negražiai elgtis pradėjo? Gal ne iš gero gyvenimo, o dėl šventos ramybės?
Juk daug garbingiau paramą pervesti į politikų sąskaitas viešai, kad visi matytų, kas kieno favoritas, bei kas sponsoriauja, kad po rinkimų jų veiksmus būtų lengviau ne tik visuomenei, bet ir pareigūnams kontroliuoti. Juk ne visi visus politikus pamilsta iškart, kaip kad kadaise tik magnatas Lubys mokėjo: susimokėti taip, kad bet kuriuo atveju liktų visi politikai patenkinti ir pilnai pasitenkinę. Dėl šventos ramybės...
Bet konservatoriams, kurie nemėgsta su kitais dalintis, tokia tvarka nepatiko. Todėl, laimėję rinkimus, persekiodavo verslininkus, kuriems jų oponentai patiko. Tad pastariesiems nieko kito nebeliko, kaip tik remti politikus „juodais pinigais". Kad niekas nieko nežinotų ir nematytų. Net straipsnius spaudoje užsakydavo tik kaip užslėptą reklamą. Būtinai be užsakymo numerio! Matyt, irgi tik dėl šventos ramybės...
Todėl man ir kyla negeras įtarimas, kad Masiulis su Kurlianskiu tapo „atpirkimo ožiais", o dar blogiau, jeigu jie abu zonoje pataps „gaidžiais".
P.S. Man regis, laisvėje mes tokių į valias ir taip turime sočiai...