Ypač tai buvo akivaizdu mokykloje: Kuo labiau mokytojai kokį mokinį pagirdavo - tuo labiau klasė jo po to nekęsdavo ir nemėgdavo! Iš tokių nuolat tyčiodavosi, nedraugaudavo, o jei kurio pirmūno fizionomiją dar mokyklos „Garbės lentoje" iškabindavo, būtinai pripaišydavo tokiam ūsus arba ragus. (Organai tuomet dar nebuvo madoj, nebent - iš KGB struktūrų.)
Nežinau, koks moksleivis klasėje buvo mūsų Nausėda, bet šiandien jis atitinka visus pirmūno bruožus: stropus, nuolankus, pavyzdingas. Jei ES vadovybė nutarė, kad rusai blogi, pirmas juos aploja. Jei jam sako, kad viskas Ukrainai - jos vėliavą laižo ir bučiuoja. O jei „iš viršaus" bent puse lūpų užsimena, jog viskas karui, pasiruošęs net paskutines kelnes numauti...
Ne sau! Dar ne visai sušuravėjo, kad kaip koks Šura ant scenos, nusimovęs kelnes, pasturgaliu visiems panosėje makaluotų. Nors... Jei jam kas įsakytų „iš aukščiau", ką žinai - visko gali būti! Negi dar nieks nepastebėjo, kaip jis pasikeitė, kai valdžioje nebeliko konservatorių? Kol Gabrielius su Šimonyte jį visaip erzino ir spaudė, buvo tarsi šilkinis. O kaip elgiasi dabar?..
Vietiniai jam žemiau bambos. Ne dėl to, kad labai išstipęs, labiau - kad išpindėjo be priežiūros. Žūtbūt bando įtikti tik pasaulio galingiesiems, net jei tai akivaizdžiai kertasi su lietuvių tautos interesais. Nes jam daug svarbiau, kad TEN jį pastebėtų, pagirtų, prie visų apkabintų, o mūsų nuomonė buvo svarbi tik per rinkimus. Kam besistengti, jei trečios kadencijos nebėra?
P.S. Tik bijau, kad su Trumpu jis stipriai prašovė pro šalį, nes ryžas nelabai panašus nei į pirmūną, nei į jų mėgėją. (Jau veikiau toks mokykloje pirmūnams sėdynes išspardydavo.)