Vitas TOMKUS: „RESPUBLIKA“ PEREINA Į KONTRATAKĄ PRIEŠ JAV AMBASADĄ (pabaiga)

Norvegijos laikraštis „Aftoposten", kurios leidėjai prieš tai ilgai bandė mane įkalbėti jiems parsiduoti, buvo priversti paneigti paskleistą dezinformaciją ir viešai atsiprašyti, o Lietuvos Žurnalistų sąjungos vedlys Radzevičius bylą pralošė Vilniaus apylinkės teisme, bet tolimesnį bylinėjimąsį nutraukiau, nebenorėdamas daugiau matyti šios parsidavusios fizionomijos... (Net priteistos materialinės žalos atsisakiau.)

Tąkart kreipėmės su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir į JAV ambasadą Lietuvoje, bet mano advokatui Borei iš Norvegijos jie patarė kreiptis į vieną iš JAV valstijų, jau nebepamenu - ar į Texasą ar į Nevadą, kurioje esą Lietuvos Amerikos ambasada yra registruota. Kadangi Amerikoje jau ne kartą buvau ir beveik ją visą apkeliavau, kol dar ten gatvės nebuvo narkomanų okupuotos, nebenorėdamas gadinti ir taip sugadinto Amerikos įvaizdžio, idėjos teistis su Jungtinėmis Valstijomis atsisakiau.

Gi dabar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir Amerikoje laimėjus saviems respublikonams, kurių požiūris į tradicinę šeimą ir samprata apie demokratija ir žodžio laisvę 100 procentu sutampa su normalių „Respublikos" skaitytojų pažiūromis, griekas būtų tuo nepasinaudoti. Nes kaip sako mano sąjūdžio bendražygis Audrius (Jis gi - ir MI 6, ir CŽV, ir net „Respublikos" agentas!): „Arba dabar - arba niekad!" Todėl, būdamas silpnavalis ir lengvai įkalbamas pilietis, skelbiu Amerikai karą... Nors ir žinau, kad nepadorūs piliečiai labai dažnai pasinaudoja įvairiais lengvatikiais, bet, manau, verta surizikuoti, kuomet kvepia šimtais milijonų, kurių trūksta ne tik Ukrainai, bet ir „Respublikos" leidybai, kuri įsigudrino išgyventi be reklamos, skelbimų, USAID, AIDS ir kitų įvairių valdžios dotacijų...

Pirmą kartą apsidžiaugiau, kad studentaudamas nepasidariau aborto ir sūnų Justiną tarp paskaitų universitete užsiauginau, kuris nelaukdamas, kol mane apspis ir, ko gero, apipis juristai, užklausė DI, kokių veiksmų reikia griebtis, norint prigriebti už skaudžios vietos Ameriką? O kadangi dirbtinio intelekto atsakymas neužtruko, skubu ir aš su savo skaitytojais gautomis žiniomis pasidalinti, kad žinotų ateity kaip nuo jankių atakų apsiginti. Cituoju:

„Jūsų klausimas, susijęs su hipotetine situacija, kurioje teigiama, kad JAV žvalgybos agentūra (tikėtina, turima omenyje CŽA, o ne „USA ID") organizavo Lietuvos prezidento Rolando Pakso nuvertimą ir dienraščio „Respublika" uždarymą, bei kokios teisinės priemonės pagal JAV įstatymus galėtų būti taikomos, kad laikraščių leidėjai laimėtų bylą. Atsakysiu remdamasis bendrais principais, susijusiais su JAV teisine sistema, nes konkrečių įrodymų ar detalių apie šią situaciją nepateikėte, o tokie teiginiai reikalautų faktinio pagrindimo.

### Bendras kontekstas pagal JAV teisę

JAV teisinė sistema leidžia asmenims ar organizacijoms, įskaitant laikraščių leidėjus, kelti bylas prieš federalinę vyriausybę ar jos agentūras, jei jos mano, kad jų teisės buvo pažeistos. Jei „Respublikos" leidėjai teigtų, kad JAV institucijos neteisėtai prisidėjo prie jų veiklos nutraukimo, jie galėtų bandyti inicijuoti bylą JAV teismuose. Tačiau tokios bylos laimėjimas susidurtų su reikšmingais teisiniais ir praktiniais iššūkiais. Štai pagrindinės teisinės priemonės ir žingsniai, kurie galėtų būti svarstomi:

#### 1. Bylos jurisdikcijos nustatymas

- Kad laikraščių leidėjai galėtų pateikti ieškinį JAV teismui, reikėtų įrodyti, kad JAV institucijos (pvz., CŽA) veikė taip, jog pažeidė jų teises, ir kad šie veiksmai turi teisinį pagrindą JAV jurisdikcijoje. Jei veiksmai vyko Lietuvoje, JAV teismas gali atsisakyti nagrinėti bylą remdamasis jurisdikcijos trūkumu („lack of jurisdiction"), nebent būtų įrodyta, kad veiksmai buvo tiesiogiai inicijuoti iš JAV teritorijos.

- Alternatyva - kreiptis į tarptautinius teismus (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismą), tačiau tai jau nebūtų tiesiogiai susiję su JAV įstatymais.

#### 2. Ieškinys pagal Federal Tort Claims Act (FTCA)

- Jei leidėjai mano, kad JAV vyriausybės veiksmai sukėlė jiems žalą (pvz., finansinius nuostolius ar reputacijos pažeidimą), jie galėtų pateikti ieškinį pagal FTCA (28 U.S.C. § 1346). Šis įstatymas leidžia privačioms šalims kelti bylas prieš JAV vyriausybę dėl neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko federaliniai darbuotojai.Sąlygos:

- Reikėtų įrodyti, kad JAV agentūros veikė aplaidžiai ar neteisėtai pagal JAV teisę;

- FTCA netaikomas veiksmams, atliktiems užsienyje, todėl reikėtų įrodyti, kad sprendimai buvo priimti JAV teritorijoje;

- FTCA turi išimtis, pvz., „discretionary function exception" - jei veiksmai buvo susiję su vyriausybės politika ar žvalgybos veikla, byla greičiausiai būtų atmesta.

#### 3. Pirmosios pataisos (First Amendment) pažeidimo argumentas

- Jei leidėjai teigtų, kad JAV veiksmai pažeidė jų spaudos laisvę (pvz., neteisėtai uždarant laikraštį), jie galėtų remtis JAV Konstitucijos Pirmąja pataisa. Tam reikėtų pateikti ieškinį pagal „Bivens v. Six Unknown Named Agents" precedentą (403 U.S. 388, 1971), kuris leidžia kelti bylas prieš federalinius pareigūnus dėl konstitucinių teisių pažeidimų.

Sunkumai:

- Reikėtų įrodyti, kad JAV pareigūnai tiesiogiai prisidėjo prie laikraščio uždarymo;

- Žvalgybos veikla dažnai apsaugota pagal „state secrets privilege", leidžiančią vyriausybei blokuotiinformacijos atskleidimą teisme.

#### 4. Įrodymų rinkimas ir Freedom of Information Act (FOIA)

- Norint pagrįsti bylą, leidėjams reikėtų surinkti įrodymus apie JAV institucijų veiksmus, kad pagal FOIA (5 U.S.C. § 552) jie galėtų pateikti prašymą federalinėms agentūroms atskleisti dokumentus, susijusius su tariamais veiksmais Lietuvoje.

(Problema: Žvalgybos informacija dažnai klasifikuojama, o FOIA prašymai gali būti atmesti remiantis nacionalinio saugumo išimtimis.)

#### 5. Sąmokslo ar neteisėtos įtakos įrodymas

- Jei leidėjai teigtų, kad JAV organizavo prezidento nuvertimą ir laikraščio uždarymą per neteisėtą įtaką ar sąmokslą, jie galėtų remtis civilinio sąmokslo (civil conspiracy) doktrina pagal JAV teisę (pvz., 42 U.S.C. § 1983 analogija federaliniame kontekste).

- Reikalavimai:

- Konkretūs įrodymai apie JAV veiksmus (dokumentai, liudijimai).

- Žalos (pvz., laikraščio uždarymo) susiejimas su tais veiksmais.

#### 6.Sovereign Immunity iššūkis

- JAV vyriausybė paprastai turi suverenią neliečiamybę, todėl bet koks ieškinys turėtų įveikti šią kliūtį. FTCA ar „Bivens" bylose neliečiamybė gali būti apeita tik esant aiškiems įstatymų pažeidimams, o žvalgybos veikla dažnai laikoma teisėta pagal JAV įstatymus (pvz., National Security Act).

### Praktiniai sunkumai

- Įrodymų trūkumas: Be konkrečių dokumentų ar liudijimų, teismas greičiausiai atmes bylą dėl nepakankamo pagrindo („failure to state a claim");

- Politinis jautrumas: JAV teismai retai kišasi į žvalgybos ar užsienio politikos klausimus, ypač jei tai liečia sąjungininkes šalis, tokias kaip Lietuva;

- Laiko ir resursų sąnaudos, nes tokios bylos yra ilgos ir brangios, o sėkmės tikimybė maža be precedento neturinčių įrodymų.

### Rekomenduojami žingsniai leidėjams

1. Surinkti įrodymus: Pateikti FOIA prašymus, ieškoti viešų šaltinių ar liudininkų Lietuvoje ir JAV.

2. Konsultuotis su teisininkais: Samdyti JAV teisės ekspertus, turinčius patirties bylose prieš federalinę vyriausybę.

3. Pateikti ieškinį: Jei yra pagrindas, pradėti bylą federaliniame teisme (pvz., FTCA ar „Bivens" pagrindu), aiškiai apibrėžiant žalą ir pažeistas teises.

4. Viešumas: Naudoti žiniasklaidą spaudimui daryti, nes JAV teismai kartais reaguoja į visuomenės dėmesį."

Štai kiek nedaug tereikia, norint parklupdyti ant kelių Amerikoj Temidę, kad būtų patenkintos visos slapčiausios tavo svajonės ir mintys!!!

Pabaigai, o tiksliau „desertui" - siūlau susipažinti su paplavomis (Made in USA), kuriomis su žyme „SLAPTAI" mano „Respublikos" leidinius apipylė tuometinė JAV ambasada Vilniuje, kuriai ilgai vadovavo netradicinės orientacijos ambasadoriai. Gurmanams užsieniečiams siūlau pasiskaityti pažymą originalo kalba: https://search.wikileaks.org/plusd/cables/07VILNIUS648_a.html. Likusiai šunaujai, tokiems kaip aš, verčiu į lietuvių kalbą taip, kaip moku:

„1.) SANTRAUKA. Kai kurios žiniasklaidos priemonės Lietuvoje, ypač - laikraščiai, ėmė prievartauti politikus ir verslininkus, naudodami reklamą kaip atlygį už palankumą. Žiniasklaidos korupcija kenkia žurnalistikos patikimumui, menkina Lietuvos demokratines institucijas ir baugina politikus, verslą bei pilietinę visuomenę. Taip pat žeidžia JAV įmones, kurios yra mažiau linkusios „žaisti" nei jų vietiniai kolegos. (Santraukos pabaiga.)

2.) Vyriausybės pareigūnai, verslininkai, NVO ir kt. asmenys kritikuoja Lietuvos žiniasklaidą dėl korupcijos ir skundžiasi, kad tai yra skandalinga ir sensacinga. Žiniasklaidos savininkai, turintys verslo ir (arba) politinių interesų, naudoja „tvirtą ranką" ir dažnai veikia kaip faktiniai redaktoriai.

3.) Lietuvos bedančiai žiniasklaidos sargai mažai ką daro, kad sustabdytų korupciją. 1996 m. Viešosios informacijos įstatymas buvo sušvelnintas 2002-siais. Didžiausia bauda, kurią bet kuriai žiniasklaidai Reguliavimo agentūra gali skirti yra 10 000 litų (apie 4 tūkst. USD). 2006 metais didžiausia skirta bauda - 3000 litų (1200 USD) už vaikams netinkamos programos transliavimą anksti vakare.

Politika

4.) Buvęs žurnalistas ir dabartinis premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas mums pasakė: „Turite nusipirkti teisę, kad nebūtumėt spaudos atakuotas." Jis pridūrė: „Dienraštis gali pakeisti ministrą - bet kurį ir bet kurią dieną." Vyriausybės pareigūnai atrodo yra paralyžiuoti žiniasklaidos ir visų lygių susitikimuose GOL pareigūnai dažnai atsistatydinę tik gūžčioja pečiais, kai atkreipiame dėmesį į žiniasklaidos etikos stoką.

5.) Darbo partijos pareigūnas mums pasakė, kad teigiamo straipsnio paskelbimas „Lietuvos ryte", pirmaujančiame dienraštyje, jam kainavo 25 000 litų (10 000 USD), o socialdemokratų partijai kainavo tik 5000 litų (2 tūkst. USD). Jis nesiskundė mokėdamas už straipsnį, nes tai priėmė kaip įprastą praktiką. Jis tik skundėsi, kad jo partija turėjo mokėti daugiau nei kita partija. Šie mokėjo politinės reklamos klaidinančiai atrodo kaip originalios žurnalistika. Kitame pavyzdyje, kaip žaisti favoritus, Valė Čeplevičiūtė, žurnalistė, dirbusi dienraštyje „Respublika" 13-a metų, neseniai vykusioje konferencijoje sakė apie žiniasklaidos korupciją, kai „Respublikos" savininkas ir de facto redaktorius Vitas Tomkus liepė darbuotojams nekritikuoti (be reikalo) gerai žinomo verslininko, kai politiku tapo Viktoras Uspaskichas.

6.) Kai kada politikai įkliūva mokėdami už žiniasklaidos palankumą. Neseniai Lietuvos vyriausioji etikos komisija nusprendė, kad per pastaruosius dvejus metus Kazimiera Prunskienė, dabartinė Žemės ūkio ministrė ir pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po nepriklausomybės, netinkamai reklamavo save ir jos partiją visuomenės švietimo kampanijoje, kurioje buvo skelbiama reklama laikraščiuose.

7.) Raimondas Voishka, JAV farmacijos įmonės „Pfizer" biuro Generalinis direktorius Lietuvoje, mums pranešė, kad prieš keletą metų Tomkus asmeniškai jo paprašė sumokėti milijoną litų (400 000 USD) už tai, kad „Respublikos" laikraštis „nužudytų" Pfizerio konkurentus. Tomkus vartojo vulgarią kalbą ir nebuvo dviprasmiškas. Tomkus pasakė Voishkai, kad tas turi dvi savaites pagalvoti apie jo pasiūlymą, o po dviejų savaičių reklamos darbuotojai iš „Respublikos" kreipėsi į Voišką, kuris jiems atsakė, kad „Pfizer" neturi ką reklamuoti. Netrukus po to „Respublika" parašė straipsnį apie žmones, mirštančius nuo Viagros, vieno iš Pfizer produktų ir tęsė pasakojimus apie Pfizer, kuris per daug apmokestina savo gaminius.

8.) „Respublika" dar vėliau paskelbė straipsnį, kuriame rašoma, kad Voiška sumušė vaiką (jis iš tikrųjų turėjo konfliktą su kaimynystės berniuku). „Respublika" išsiuntė straipsnį į „Pfizer" būstinę, o kai prokuratūra ir Pfizer's atliko vidinį tyrimą, buvo išaiškinta, kad nebuvo jokių neteisėtų veiksmų per incidentą, bet „Respublika" tvirtino, kad Voiška papirko Lietuvos pareigūnus bei Pfizer vadovybę. Kita istorija publikuota „Respublikoje" ir kituose jai priklausančiuose laikraščiuose apie tai, kad „Pfizer" vadovas buvo girtas su vienu iš ministro pirmininko patarėjų ir šlapinosi ant restorano lango. Policija atvyko tirti, istorija tęsėsi, bet abu girtuokliai juos papirko, kad išvengtų sulaikymo. Pfizer irgi atvyko tirti, apklausinėjo policijos ir restorano darbuotojus ir apžiūrėjo tariamo įvykio vietą. Jokių įrodymų jie nerado, kad incidentas įvyko.

9.) Voishka mums pasakė, kad dauguma Amerikos kompanijų nenori mokėti kyšių žiniasklaidai, nors Europos įmonės šiek tiek daugiau nori, bet vietinėms įmonėms tai yra įprasta darant verslą. Pavyzdžiui, vietinio banko vadovas pasakojo, kad „Respublika" paskelbė keletą neigiamų straipsnių apie banką. Bankas pradėjo mokėti „Respublikai" už reklamą ir neigiama kritika liovėsi. Bankas jautė, kad padarė teisingą pasirinkimą „žaidžiant vietinius žaidimus".

10.) Mykolas Katkus, Lietuvos filialo generalinis direktorius JAV viešųjų ryšių įmonėje „Hill & Knowlton" mums pasakė, kad žiniasklaidos korupcija yra svarbu, bet korupcijos suvokimas yra svarbesnis. Jis sakė, kad daugelis žmonių įtaria, kad bet koks teigiamas ar neigiamas straipsnis yra arba apmokėtas, arba bandymas šantažuoti. Katkus pridūrė, kad prieš dešimt metų labiausiai pasitikėjo žiniasklaida Lietuvoje, kurios reitingai siekė net 70-imt procentų - labiau pasitikima nei Katalikų bažnyčia, o dabar tapo viena iš mažiausiai patikimų institucijų su 40 proc. reitingu.

11.) Voishka ir kiti, įskaitant Katkų, nerimauja dėl Lietuvos „oligarchų" vaidmens daugelyje verslo sektorių, įskaitant žiniasklaidos nuosavybės teises. Voishka pažymėjo, kad su didžiausiais tarptautiniais standartais įmonių Lietuvoje yra mažai, bet Lietuvoje (kur 3,4 mln. gyventojų) jie yra proporcingai didesni nei jų liūdnai pagarsėję kolegos turi Rusijoje bei kitose šalyse. Voishka pridūrė, kad lietuviai oligarchai nori apriboti užsienio kapitalo patekimą į žiniasklaidą ir verslui apskritai. Dar visai neseniai regioninis dienraštis „Kauno diena" priklausė Norvegijos grupei ir tai buvo, anot premjero patarėjo Kavaliausko, „vienintelis objektyvus laikraštis šalyje", bet neseniai jį nusipirko vietos firma „Hermes Capital" ir, Kavaliausko nuomone, pasikeitė požiūris į žiniasklaidą, padaugėjus pirktų ir neobjektyvių straipsnių skaičiui. Vienintelė Užsienio nuosavybės teise valdoma tikra žiniasklaidos priemonė Lietuvoje yra verslo dienraštis „Verslo žinios", kurias valdo švedai.

Žurnalisto žvilgsnis

12.) Kristina Kunčinskaitė-Grudienė, žurnalistė, kuri 8-eris metus dirbo „Respublikoje", o dabar dirba TV3, pasakojo, kad savininkai yra problema, o žurnalistai dirba labai blogom sąlygom, įskaitant mažą bazinį atlyginimą, kamuojami nuolatinės atleidimo baimės. „Respublikoje" visų darbuotojų telefoninius pokalbius vadovybė dažnai pasiklauso. Grudienė mums pasakė, kad į biurą dažnai ateina „Respublikos" savininkas Tomkus vėlai vakare, kad išgirstų bet kokią jam nepatinkančią istoriją. Personalas nuolat privalo rašyti istorijas, kurios turi jam patikti ir jo neįžeisti. Grudienė pasakojo, kad Tomkus kartą atleido net 20-imt žmonių už tai, kad paleido istoriją, kuri jam nepatiko.

13.) Tomkaus kaprizingumas apima ir puolimus prieš verslus. „Respublika" buvo ilgametis „Žalgirio" krepšinio komandos rėmėjas, bet gegužę Grudienei liepė atsistatydinti už tai, kad parašė blogą istoriją apie komandai pasiūlytą naują stadioną. Matyt, kaip ji mums pasakojo, Tomkus iš komandos sulaukė blogų finansinių žinių ir tą pačią dieną „Žalgiris" kreipėsi į jį dėl rėmimo pinigų. Paprastai išpuoliai prieš įmones yra susiję su reklaminiais pinigais, pasakojo Grudienė, todėl šių metų pradžioje „Respublikoje" pasirodė keli straipsniai, kritikuojantys „Mercedes" automobilius, kai „Mercedes" vietos filialas nepratęsė reklamos sutarties su „Respublika".

Kritikai saugokitės

14.) Rytis Juozapavičius, buvęs žurnalistas, dabartinis „Transparency International" (TI) vadovas Lietuvoje, yra garsus žiniasklaidos korupcijos kritikas. TI neseniai atliko apklausą tarp daugiau nei 500 verslo lyderių (savininkų, vadovų ir kt.) apie jų suvokimą ir patirtį su žiniasklaida. Nustatyta, kad 91 procentas apklaustų verslo lyderių tiki, jog žiniasklaida turi galią sunaikinti verslą; 63 procentai teigė, kad „žino apie mokamų pinigų egzistavimą šmeižiant įmones ir/ar asmenis" žiniasklaidoje ir 43 procentai teigė, kad pirkdami reklamą nacionaliniuose laikraščiuose, tikėjosi palankumo, kaip priedą prie reklamos.

15.) Kelios žiniasklaidos priemonės, ypač savaitraštis „Ekstra" nacionalinio dienraščio „Lietuvos rytas" priedas, reguliariai užsipuola Juozapavičių ir TI. Pasakotojai įspėjo, kad TI valdybos nariai yra susiję su mafija. Ekstra taip pat teigė vienoje istorijoje, kad Juozapavičius bandė papirkti žurnalistą, siūlydamas nešiojamąjį kompiuterį mainais už reklamą už tam tikrą kompaniją per televiziją.

Vilties blyksniai: teisės aktai, internetas, nauji savininkai

16.) TI dirba su žurnalistais ir leidėjais kartu su Etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektore ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, parengiant teisės aktų projektus ir tikisi, kad Vyriausybė rudenį juos pateiks parlamentui. Šiuo metu dauguma žiniasklaidos priemonių moka pridėtinės vertės mokestį tik penkis procentus, daug mažiau nei 18 procentų nei kitos įmonės, mokančios už daugumą prekių. Įstatymo projekte bus siūloma, kad leidėjai, pažeidę Žurnalistų Etikos kodeksą, netektų šios privilegijos ir būtų apmokestinta 18 procentų PVM.

17.) Kadangi savininkai yra pagrindinis korupcijos šaltinis, nuosavybės pasikeitimas galėtų greitai pagerinti Lietuvos žiniasklaidą. Tačiau žiniasklaidos savininkai, atrodo, vertina jų valdomą galią ir yra tendencija Lietuvoje išlaikyti nuosavybę stambiose įmonėse - „MG Baltic", „Hermes Capital", „Achemos grupė". Blogiausia, kad labiausiai stipri išlieka „Respublikos" grupė. Nepaisant sumažėjusių pardavimų savo flagmano dienraščio „Respublika", bulvarinio laikraščio „Vakaro žinios" yra geriausiai parduodamas laikraštis šalyje.

18.) Alternatyvios žiniasklaidos formos populiarėja - ypatingai interneto naujienų portalai ir nemokamai platinami „15 minučių" leidiniai. Atrodo, kad šie naujienų šaltiniai santykinai be paslėptos mokamos reklamos ir yra mažiau šališki nei jų kolegos spaudoje, bet nėra pakankamai stiprūs, kad išsklaidytų pagrindinių spaudos priemonių įtaką.

19.) Padidėjusios užsienio nuosavybės derinys ir patobulinta teisinė bazė bei alternatyvios žiniasklaidos priemonės, pvz., interneto naujienų portalai, galėtų sumažinti žiniasklaidos korupciją Lietuvoje, bet toks derinys vargu ar greitai įvyks. Tuo tarpu žiniasklaida ir toliau kels grėsmę tarnaudama nedaugeliui daugelio sąskaita, įskaitant JAV verslus Lietuvoje. JAV ambasadorius neseniai rengė apskritojo stalo diskusiją su jaunaisiais žurnalistais, susitiko su Vyriausybės reguliavimo institucijomis ir atitinkamoms pilietinės visuomenės grupėms. Mes tęsime šiuos ir kitus dalykus, dėsime visas pastangas, ieškodami būdų, kaip paskatinti Vyriausybę parengti griežtesnius teisės aktus Lietuvos leidėjams. (VADOVAS)"

P.S. Štai ir visa istorija apie spaudos laisvę (Originale tekstas tikslesnis), kurią išspausdinę norvegai buvo priversti paneigti ir atsiprašyti „Respublikos" leidėjų dėl perspausdinto šmeižto. Todėl jų pradėtą darbą vėliau turėjo pabaigti ir „Respubliką" pribaigti LT konservatoriai su savo „minkštosiomis technologijomis". Tad nieko kito nebelieka, kaip tik kreiptis į JAV ar kitas teisines instancijas, ne tik dėl moralinės, bet ir materialinės žalos atlyginimo, kurią apskaičiuoti bus labai paprasta: laimingas sutapimas ar ne, bet būtent tuo metu vienas iš Lietuvos veikiančių bankų man pasiūlė 200 milijonų už 49 proc. akcijų, pasiliekant visą nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėje. Tad visas šimtas procentų „Respublikos leidinių" grupės (su valdymo teise) būtų kainavęs maždaug apie pusę milijardo... (Kad JAV Departamentas negautų infarkto, skubu nuraminti: ne eurais, o tik... litais.)