3 nuotr.Juokingiausia, kai Lietuvos „elitas", pats neįstengdamas Lietuvoje tvarkos padaryti, kišasi į kitų reikalus: Ukrainoje Maidanus organizuoja, Baltarusijoje Oranžines revoliucijas. Nusirito iki to, kad negalėdamas pats sau normalaus prezidento išsirinkti, skiria vadovus kaimynams.
O juk galėtų su savais žiniomis pasidalinti, nes Lietuvoje irgi trūksta gerų organizatorių riaušėms. Šitokią patirtį dar iš Sąjūdžio laikų turime sukaupę: Negi konservatoriams sunku organizuoti seminarus Astrai? Arba Celofanui - kaip tūkstantinę minią organizuoti ir suvaldyti be akmenų ir be kraujo? (Tai kas, kad jis neapipjaustytas!)
Juk šitokią patirtį iš Sąjūdžio laikų turime sukaupę... Vingio parke ir Katedros aikštėje minia ir plojo, ir švilpė, ir baubė, bet niekas nedrįso jų išvadinti „baubikais". Matyt, ne tie valdžioje dar buvo. Ne visi ir ne visai apsirūpinę. O svarbiausia: neapsirūkę ir „neapsinarkašinę".
Juk kai atidžiau pasižiūri: savi valdžioje jau virš 30 metų tūno sutūpę ir lovį aptūpę. Oratorius Landsbergis, žaliaraiščių vadukas Kubilius, net Grybauskaitė plušo net suplukusi pogrindyje pas Burokevičių, skaičiuodama rusų tankus - užteks ar dar teks pakentėti?
Dėl savęs aš nepykstu ant savų. Pats kaltas, kad nespėjau laiku sulįsti profesoriui į vieną vietą. Be to, ir vietos ten nebelabai buvo, o jei ir buvo, tai veikiau Raškevičiui bei jo sėbrams rezervuota, nes jie mėgėjai įtartinose nešvankiose landynėse burtis. (Kalbu ne tik apie seimą.)
Kad „Respubliką" savi sunaikino, irgi suprantu: per karą taipogi miestus sprogdindavo, jei jie galėjo atitekti priešams. Be to, „Respublika" pati kalta, kad puolė kritikuot savus dėl Lietuvos dalybų, tikrai be jos patarimų būtų pasidalinę. Nes savi savų nepalieka be nieko.
Tad kas gi nutiko, kad savi tapo svetimi, o svetimi savais? Ogi - absoliučiai nieko! Tiesiog pasikeitė valdžia, o lovys ir mentalitetas nė kiek nepakito. Už mėnesio vėl rinks naują seimą, bet ne lovį, kuris jau taip prakiuręs, kad atrodo kaip rėtis. Lengviau su juo būtų sėti, o ne pjauti savus ir svetimus, kurie dar neemigravo.
Nors, kai gerai pagalvoji (jei dar turi su kuo ir leidžia), iš rinkiminės dainos žodžių neišmesi: "Kas jam iš tos laimės, o mums iš jo garbės!" (Nežinau kieno žodžiai ir muzika, bet dainius kiekvienam LT patriotui puikiai žinomas, nes naktimis it baisiausias košmaras sapnuojasi.)
