Kai stojome į Europos Sąjungą, tokiomis keistomis sąlygomis (viską išparceliuojant ir sunaikinant) pamaniau, kad LT piliečiai iš tos laimės „Maximos" kyšius supainiojo: skalbimo miltelius kaip narkotikus prarijo, o su alaus bambaliais rūbus išsiplovė. Juk būna, kad iš per didelės laimės žmonės išprotėja? Juk paskutinė tokia šventė buvo stojant į TSRS...
Bet dar labiau nusistebėjau, kai mums tapus pilnateisiais ES nariais mūsų žmonės tuntais ėmė į Baltarusiją važiuot apsipirkti. Pamenu, kad kontrabanda buvo įgijusi tokį mastą, jog mūsų muitininkai net į benzino bakus savo galvas kaišioti pradėjo. (Dar gerai, kad ne galvutes, nes jei koks užstrigtų paskui tektų nabagą net iki pat Kauno ar Vilniaus tempt.)
Juk tarybiniais laikais mūsų turistai iš Vakarų pasaulio išsipūtusiais lagaminais namo pargrįždavo, nes ten daug kas buvo pigiau: pradedant batais ir baigiant kosmetika. O dabar - iš Baltarusijos grįžtant bagažinės neužsidaro. Kas gi su tais Vakarais atsitiko?! Kodėl mes, europiečiai, turim lėkt pas Batią, o ne pas Uršulę apsipirkti? (Kalbu ne tik apie Pfizer produkciją.)
Beje, galėjo mūsų, tiksliau - jūsų, Aukštas ir Gražus Uršulei ne tik ordiną ant papų užkabint, bet ir stipriai apkabint, o po to pašnibždėt į ausį: „Ypatingas tau ačiū, Uršule, už Pfizer skiepus." Ot, būtų išraudus panelė! Jau kad prišėrė - tai prišėrė... Tik gaila, kad labai daug klientų jau nebegali jai patys asmeniškai padėkoti. (Nors vargu ar jie pernelyg užsiėmę.)
Tikiuosi ne aš vienas pastebėjau gana keistą tendenciją: mūsų pirmieji valstybės asmenys labai mėgsta apdovanoti ir fotografuotis su nusikaltėliais bei abejotinos reputacijos asmenimis. Prisiminkime Adamkų su Kalmanovičiumi, Skvernelį su Švabu, ką jau bekalbėti apie Grybauskaitės apdovanotus rusų KGB agentus. (Negi gaila, kai pagerbia savi savus?)
P.S. Pardon už nepatriotiškumą, bet vis dažniau pagalvoju, kad gal senais laikais tarybiniai propagandistai per daug neapsimelavo, vadindami mūsų Sąjungą „supuvusiais Vakarais"? (Juk žuvis genda nuo galvos.)