Vitas TOMKUS: TAUTOS TRANAI BE DARBO DŪSTA, PARAZITAI!

Kažkada, dar tarybiniais laikais, visi LTSR ministrai viename Ministrų Tarybos pastate (kuriame šiuo metu žaidžia su ambasadoriais mūsų Anūkas) sutilpdavo, bet, vieninteliai atgavę tikrą laisvę ir nepriklausomybę, ministrai su savo patarnautojas šiltai įsitaisė pačiuose prabangiausiuose sostinės pastatuose, kurių ilgainiui irgi nebeužteko...

Parazitų valdžioje tiek daug užsiveisė, kad iš pradžių ministerijos dar mėgino plėstis per įvairius miestus (kaip antai - Žemės ūkio ministerija tarp Vilniaus ir Kauno), bet, matyt, veislūs biurokratai labai greitai susivokė, kad net ir su labai stambiomis savo sėdynėmis vienu metu iškart dviejų Lietuvos didmiesčių neapsės, nes didmiesčiuose gyvena nepaprasta liaudis, o juk tik paprastą liaudį lengviausiai gali apsėsti blusos, kurias po to ne taip lengva išsikrapštyti ir sutraiškyti.

Todėl dvipolio idėjos buvo atsisakyta ir nutarta pasistatyti sau atskirą miestelį, ant upės kranto, kad kasdien tekantis vanduo pro langą ne tik visą š... iš ministerijos galvų išplautų, bet ir naujų idėjų į galvą atplukdytų, nes dažnai tose ministerijose nebėra ką veikti, ypač - po to, kai lankytojai ir klientai iš visų ministerijų buvo išvaryti ir, kaip kokiame švedų banke, iš ten į internetą suvaryti, kad galėtų mėgautis virtualiame pasaulyje ir jau dabar pratintis prie būsimos realybės.

Manau, tik iš dyko buvimo mūsų tranams ir parazitams tenka prisigalvoti visokiausių keistų dalykų, kaip antai - jau nabašniko Gorbačiovo našlaites „nugręžti", kad būtų galima Sausio 13-sios aukoms kompensacijas išmokėti, nors didžiausi Lietuvos teisės korifėjai aiškiai davė suprasti, kad reikalas beviltiškas, tuo, deja, tik paskatindami Teisingumo ministerijos klerkų aktyvumą, kuriems bergždžias darbas yra pats didžiausias malonumas darbe (daug malonesnis, nei nuolat apžiūrinėti savo ministrės tatuiruotes, kurias ne vienam jau pabodo matyti).

Gaila, kad teisės korifėjai stabdo ministerijų dykaduonių iniciatyvas, nes vėliau jas būtų galima pratęsti, išieškant kompensacijas iš Anūko senelio (kurio pavardę minėti man jau pačiam pabodo) draugelio Dušanskio Izraelyje palikuonių, nes Rainių miškelyje Lietuvos patriotų buvo dar daugiau nužudyta ir žiauriausiu būdu nukankinta, dėl ko kompensacijas būtų galima padvigubinti, nes tos žudynės buvo tikras lietuvių tautos genocidas, kurio Izraelis niekada ir niekur netoleravo (išskyrus Palestiną).

Apie tai, kaip veisiasi ir dauginasi Lietuvoje ministerijos ir mūsų liaudies tarnai, liaudiškai tranais vadinami, ir kaip, atsiradus bet kokiam darbeliui, ministerijų klerkai patys nedirba, o samdo įvairius tarptautinius ekspertus, gal pakalbėsime kokį kitą kartą, nes straipsnis ir taip išsitęsė. (Nes tektų prisiminti, kaip nepasidalinę ministrų portfelių, naujai išrinkti deputatai Ūkio ministeriją suskaldė į dvi ir pažadėjo, kad lėšų jų išlaikymui tikrai nepadaugės, dėl ko iš atskilusios Energetikos ministerijos Kreivys, ne tik už prikimštų kišenių, bet ir už pilvo susiėmęs juokiasi ne tik iš kvailių valdžioje, bet ir visoje Lietuvoje.)

Tokioms „smulkmenoms" aš tikrai nebeturiu visai laiko, nes reikia skubiai sugalvoti kaip pagelbėti premjerei Šimonytei, kuri guodėsi, kad nebesižino iš kur gauti lėšų šalies (Gaila, kad neįvardino kurios?) gynybai, nes jei skubiai nieko nesugalvosiu, bijau, kad vėl mums visiems pakels mokesčius, kurių mūsų verslininkai gali nebepakelti. Ką jau bekalbėti apie paprastą pilietį, kurį mintyse aš (ir turbūt ne tik aš vienas) jau seniai ne vieną palaidojau ir apraudojau.

Kol kas mano galvoje sukasi tik viena išganinga mintis: O ką jeigu, išnaikinus visus liaudies tranus bei tautos parazitus, ministrus kaip senais gerais laikais atgal į vieną pastatą visus suvaryti? (Žinoma, jeigu Anūkas sutiks išsikelti į Prezidentūrą pas prezidentą, su kuriuo galės ir toliau kartu smėlio dėžėje smagiai sau žaisti.)