2 nuotr.Tie, kas laiko Drąsių nusikaltėliu, tikiu, kad nuoširdžiai tiki, kad jis pats save pridavė prokurorams, prisidavė televizijai, o jau tada nušovė sugyventinės Laimutės seserį, įtariamą pedofilą teisėją, pats rijo žolę tol, kol mirtinai užspringo, o jo vėlė Usą su keturračiu įstūmė į balą, kur vandens vos iki kelių buvo, ir tol laikė prispaustą pedofilo galvą, kol ji mirtinai prigėrė. Kitu atveju, jei netikėtų, turėtų pripažinti, kad pedofilija egzistuoja ne tik Amerikos galingųjų tarpe, bet ir tarp galingųjų Lietuvoje.
O juk tai taip baisu, ar ne? Klausiu ne Lietuvos, o tik pedofilų. Nes puikiai įsivaizduoju, kaip po tokių „pasakų" turi jaustis Drąsiaus Kedžio tėvai bei artimieji, kuriems Lietuva jau seniai nugarą atsuko?
Įsivaizduokite, jeigu Tamstai artimas žmogus - tėvas, brolis ar sūnus, papuola į situaciją, kuri beviltiška dėl teisėtvarkos bejėgiškumo, nes tas gyvenimas kartais būna labai žiaurus ir pilnas netikėtumų: bet kada, bet kuris iš mūsų gali būti apvogtas ir apvagintas, sumuštas ir apkaltintas smurtu, išprievartautas ir dar pasodintas už prievartą. Jei kam savęs negaila, pagalvokite apie savo artimus, kurie bet kurią akimirką gali įsivelti arba būti įvelti į painią ir neišpainiojamą situaciją.
Ko gero, ne vienas man atrėš, kad nereikia kišti nosies kur nereikia ir labiau pasitikėti savo pareigūnais. Ar tikrai? O aš taip nemanau!
Tamsta Skaitytojau! Per savo ilgą gyvenimą esu Tamstoms nemokamai išdalinęs tūkstančius patarimų, tad ar nenorėtumėt sugrąžinti skolą ir šiandien duoti patarimą man: Ką daryti?
Prisipažinsiu, esu šiek tiek pasimetęs, nes atsidūriau panašioje situacijoje kaip ir Kedys, nes nebežinau, ar man dar laukti teisėtvarkos veiksmų ar imtis priemonių pačiam?
Spėju, kad kiekvienas iš mūsų - ir mano bendraminčiai, ir oponentai - savo artimoje aplinkoje turime žmonių, už kuriuos esame pasiryžę gyvybę atiduoti. Aš irgi!
Vieną gražų rytą nulėkė tas man mielas ir artimas žmogus prie savo namų į kavinukę kavos atsigerti. Ir staiga prie jo prisistato toks tipas (žiūr. nuotrauką), kuriam nepatiko, kad mano artimas žmogus apie narkotikų žalą savo facebooke rašinėja: tad griebia už nosies, kai jį atstumia - griebia antrąkart, o kai užpultasis vėl išsisuka vožia su kumščiu į kaktą. Maniškis trenkia atgal ir dar taip, kad tam tipui iš praskelto antakio kraujai pasipila. Narkotikų mėgėjas telefonu išsikviečia greitąją su kuria atvyksta ir policija: abu konflikto dalyviai parašo pareiškimus. Nukentėjęs melavo, kad tai jį užpuolė, bet visa laimė viską užfiksavo vaizdo kameros, kuriose akivaizdžiai matėsi, kas ką pirmas užpuolė ir kaip ten viskas vyko. Tačiau ne veltui sakoma, kad narkodileriai maudosi piniguose: todėl manęs nenustebino, kad jį ėmė ginti Mockaus advokatas. (Kuris Kurlianskį nuo prokuroro Lauciaus gynė.)
Tad viskas baigėsi labai keistai, kaip įprastai užpultos aukos pareiškimą policijos tyrėja išmetė į šiukšlių dėžę, o Mockaus advokato kliento pareiškimą labai labai ilgai, vėl ir vėl atidėliodama, tyrinėjo, kol galų gale buvo nustatyta, kad tas tipas (vėl žiūr. fotkę.) tenorėjo savo aukai su ranka švelniai kavos putą, kurios nebuvo, nes gėrė juodą kavą be pieno, nuo nosies nuvalyti (net du kartus!), bet įvyko nesusipratimas dėl ko jiedu ir apsikeitė „draugiškais" smūgiais. Prokuroras Leišys dar kiek pasitampė su byla, o kai nusibodo, ją nutraukė.
Sėdžiu ir galvoju, ką man dabar daryti? Ar galiu ir aš tą prokurorą Leišį ar Lepšį, sutikęs kavinėje ar alinėje, irgi pieno ar alaus putą nuo jo snukio „nuvalyti"? O jei jam nepatiks - užvožti per nosį. Arba - ausį? O jeigu priešinsis, iškviesti jam policiją? Įtariu, kad nelabai. Nors pabandyti labai knieti taip padaryti, kad bent kartą prokurorai pabūtų savo aukų vietoje...
O dar galvoju, kaip koks bejėgis Kedys, kaip man pasielgti su tuo įtariamu narkotikų platintoju, kuris ne tik griebėsi prieš mano artimą smurto veiksmų, bet ir grasinosi su šeima fiziškai susidoroti? Juk jis išsisuko absoliučiai „sausas": net administracijos nuobaudos už chuliganizmą jam neskyrė!
Ir kaip po to, žmogau, neįtikėsi, kad narkotikų prekeivių mafija yra visagalė, kurią gina net brangiausias Mockaus advokatas Danielius, kurį po to Generalinė prokuratūra apkaltino pagal keturis sunkius BK straipsnius, skyrė 75 000 eurų baudą ir rekomendavo išmesti iš advokatų. Bet man kas iš to?! Juk nusikaltęs narkomanas liko nenubaustas. Ir grasinimai susidoroti su mano artimojo šeima tebeišliko...
Išvada: belieka imtis savarankiškų priemonių, kaip kadaise Drąsiui Kedžiui, kad ne tik tas tipas, bet ir kiti narkotikų platintojai nemanytų, jog, jeigu policija ar prokuratūra papirkta, jie gali veikti nebaudžiami ir savivaliauti. Nors Drąsiaus Kedžio gyvųjų tarpe nebėra, jo dvasios niekas neužmušė.
Lietuvoje, ačiū Dievui, dar ne visi vyrai sijonus nešioja.
Todėl ir aš nenoriu rizikuoti ir laukti. Nes viduje verda kraujas. Esu ginkluotas, piktas ir įsiutęs. O kai klausimas sprendžiasi - kas ką, kažkodėl labiau noriu savo priešą palaidoti, nei savo artimą žmogų.
Todėl labai nenustebk, mano brangus Skaitytojau, šitą nuotrauką (Paskutinį kartą gerai įsižiūrėkit į fotografiją!) nekrologų skyrelyje išvydęs: Neišsigąsk - tai aš! Tai mano darbas, jei jis pats nenusibaudė, nes nieko kito nebeliko, kaip tą niekšelį padėti į vietą, o tuo pačiu galbūt tūkstantį vaikų nuo narkotikų išgelbėti. (Padėk man, Dieve!) O ką daryt, jeigu gyveni Europos centre, kaip kokiose džiunglėse, kurioje jokie įstatymai negalioja. Išskyrus džiunglių: arba tu, arba tave...
O jau tada galėsite ir mane šmeižti kaip Drąsių Kedį. Pedofilu išvadinti arba pederastu, narkomanu arba kad narkotikų pinigais nepasidalinau. Žmonių fantazija juk beribė. (Ypač - kai ją pakursto banditai ir jėgos struktūros.) O jei vienas kitas išdrįs už mane žodelį kitą užtarti, kaip mat bus sumaltas į miltus ir išvadintas „garliaviniu", nesvarbu buvo kada nors jis Garliavoje ar ne. Nes kai visuomenėje dirbtinai sukeliama psichozė, nei faktai, nei įrodymai nebeturi jokios reikšmės! Ir nesvarbu dėl ko: Kedžio ar karo...
P.S. Beje, nuo tokios ar panašios situacijos nėra apsaugotas nė vienas. Bet kai abejingas pilietis pats susiduria su tokia situacija, jau būna vėlu „praregėti", nes tada jau jo niekas negirdi ir nesupranta, o jis, tapęs eiline auka, garsiau už visus šaukia ir piktinasi abejingais piliečiais, kurie jam nepadeda ir kuriuos dar pats vakar menkino ir niekino. Štai toks užburtas ratas! O ką tokiais atvejais gali padaryti pareigūnai su kitais banditais, aš asmeniškai savo kailiu patyriau. Tamstos apie tai net baisiausiame sapne neregėjote!
(Apie tai - jau kitame mano straipsnyje.)
Vito Tomkaus trigrašiukas: Tik paskutinis asilas Lietuvoje gali patikėti, kad VSD karininkas pats nusižudė, sisiodamas iškritęs pro 9 a. langą Minske arba - kad ant Lietuvos žemės CŽV kalėjimų nebuvo... Tad kodėl aš dabar turėčiau patikėti, kad Kedys, prisikimšęs į skrandį žolės, pats savanoriškai numirė?! Nenoriu būti paskutinis asilas, mielieji! (Noriu būti pirmas:)
Vito Tomkaus trigrašis: Ilgai buvau "atsijungęs", nieko neskaičiau, nemačiau, nes labai kietai miegojau. (Matyt, dar pakankamai rami sąžinė:) O dabar, perskaitęs visus komentarus, supratau, kad naudingo patarimo iš Tamstų nesulauksiu: jei kas, būsiu išvadintas, alkoholiku ir prasimanėliu arba net psichu:( Tiesa, pagal "pliusiukų" skaičių po komentaru su pasiūlymu, kad kiekvienas neabejingas lietuvis galėtume atsėdėti už bet kokį nudėtą arba "padėtą į vietą" pavojingą visuomenei išsigimėlį, geriausiu atveju susirinktų koks pusšimtis drąsuolių. Per mažai! Pedofilų bei narkodilerių ženkliai gausiau. Vadinasi, man belieka pasinaudoti dievobaimingu komentaru, kuriame man siūloma pasikliauti Dangaus teismu ir kasdien melstis. Ką gi, padarysiu taip! Tik atvirkščiai. Viešai kreipiuosi į niekšelį PETRONĮ (čia tas, kuris nuotraukoje): Kadangi grasinai man brangiai šeimai, dabar melskis, narkotikų mėgėjau, kiekvieną vakarą, kad tos šeimos nariams nė plaukas nuo galvos nenukristų, nes kitaip...(Įsižiūrėk į nuotrauką!!!)
