3 nuotr.Sveikas gyvas, užsispyręs žemaiti. Žinoma, jei dar esi sveikas ir gyvas, nes gyvename tokiais demokratijos laikais, kai žmonės tapo tokie laisvi, kad bet kada gali laisvai išskristi pro langą, jei ne į savo reikalus savo nosį kaišioja. (Kaip kokie besparniai paukščiai Smorigino apdainuoti.) Pirmiausiai noriu padėkoti, kad perėmei iš manęs „antisemito" etiketę. Tiesą sakant, pavargau ją vienas nešioti. Bent atsipūsiu laikinai, kad senatvėje nevaikščiočiau sulinkęs kaip koks ožys. Nuo nepakeliamos atsakomybės ir naštos prieš Tautą, bet ne tą, dėl kurios abu nepelnytai kenčiam, o tą, kurios sostinę kai kas „Šiaurės Jeruzale" pravardžiuoja. Jau net mūsų, o gal ir ne, Prezidentas atsargiai, puse lūpų, užsiminė, kad gal pačiam vertėtų atsiprašyti skriaudžiamos tautos, bet Tamsta kažkodėl vis dar spyriojiesi: negi sunku ištarti porą žodžių visą gyvenimą kenčiantiesiems? Negi jų nė kiek nebegaila? Atsiprašyk, ir kaip deputatas, ir kaip LT bei ES pilietis, kad esi per silpnas apginti žiauriai kankinamus, ujamus ir naikinamus palestiniečius. Negailint nei senių, kurių ir Lietuvoj nelabai kam gaila, bet ir vaikų. Matydamas, kad irgi praleidai progą patylėti, puikiai suprantu Tamstą ir užjaučiu. Ko gero, kaip ir aš kažkada, irgi užmiršai, kad apie juos - arba gerai, arba nieko...
P.S. Nors dar geriau susimokėti. Už tylą. Kad nereikėtų po to vėl baudų mokėti. Ne tik iš savo kišenės, bet ir iš LT iždo, nes jau kartais nebeaišku, kam jis priklauso: jau jiems, ar dar ukrainiečiams?
