Vitas TOMKUS: Ar išsiversime be skalbimo miltelių ir alaus?

„Respublikos" bandymai sutelkti pavienes neabejingų žmonių pastangas po viena vėliava, deja, kol kas be rezultatų. Norinčių telktis į vieningą rinkiminį sąrašą yra, bet su sąlyga, kad jame nebus kitaminčių. Betgi toks „pasirinkimas" Lietuvoje jau seniai egzistuoja. Senosios sąjungos laikais taip elgėsi komunistai, kurių partijos nariai atstovavo visuomenės elitui ir naudojosi valdžia bei įvairiomis privilegijomis. Dabartinėje sąjungoje nomenklatūriniu elitu apsiskelbė LGBT nariai, kuriems jokie įstatymai negalioja, be eilės ir be vargo jie patenka ir į prezidentūrą, ir į Seimą - žodžiu, priklauso neliečiamųjų kastai, kuriai įstatymai negalioja. Kokia prasmė analogiškas struktūras kurti? Jei nori tapti „elitiniu" - stok į LGBT ir būsi išganytas!

Reziumuoju: protestuoti tingite, streikuoti vengiate, nuversti valdžią bijote... O mūsų valdžia nieko nebijo! Nei vogti, nei meluoti, nei Tamstas bjauriais žodžiais kolioti. Net streiką už jus pati suorganizavo, kai reikėjo visus burbuliuojančius prieš valdžią „burbulus" atskirai po „ūkius" išskirstyti ir uždaryti. Kai to reikės jų draugeliui Švabui, manau, vėl tą patį be vargo padarys. Uždarys visus su visais verslais ir ambicijomis. Gal, sakau, ne tokia ir neryžtinga toji valdžia. Tik kaip jos narsą ir ryžtą nuo savęs Briuselio biurokratų link nukreipti? Kol nėra vieningo pretendentų į valdžią sąrašo, bet kokie priešlaikiniai rinkimai bei valdžios nuvertimai yra betiksliai. Sočius pakeičiant alkanais - rezultatas gali būti dar prastesnis. Efektyvesnis būdas - patiems savo valdžią kontroliuoti. Ne tik dabartinę, bet ir būsimąją, dėl kurios moralės irgi niekas negarantuotas. Ypač dėl to turėtų sunerimti dabartinė valdžia, kuri tikrai nebus perrinkta naujai kadencijai: besiveržiančių prie lovio gretose yra tiek daug būsimų fiurerių, kad nenustebsiu, jei po jų pergalės bus atkurta mirties bausmė ir pareigūnai nebespės visiems bausmių vykdyti. (Gal net teks Valinską pasitelkti!)

O kaip užtvenkti tą kraujo upių išsiliejimą?

Vienintelė viltis ir išsigelbėjimas: savalaikis referendumas. Tiksliau - būsimas referendumas dėl ateities referendumų. Ar jis įmanomas, sužinosiu, kai apsispręsite: ko norite, respublikonai. Ar patys norite valdyti valstybę ar ir toliau pasitikėsite „aukštais ir gražiais", „juodais karatistų diržais", „kubiečių šaikom", „durnais, bet savais" ir panašiais? O tokius išsirinkus, vienintelis būdas suvaldyti savo valstybę ir pasipūtėlius valdininkus - referendumai. Nes visiems pasakinėjant ir patarinėjant vienu metu valstybę suvaldyti labai sudėtinga - ne „Žalgirio" rungtynės gi! O kontroliuoti valdančiuosius ne tik kas ketverius metus, o kasdien, - taip, įmanoma! Tereikia pasirašyti dėl būsimojo referendumo, kurio metu bus sprendžiamas ne tik Lietuvos, bet ir asmeniškai Jūsų likimas. (Primenu, kad tai aktualiausia globalistų pakalikams.)

Asmeniškai man būsimas referendumas ne visai patinka: 100 tūkst. parašų, būtinų referendumo paskelbimui, mano manymu, yra per daug. Aktyviausias milijonas tautiečių išsilakstė, likę, senesnieji, ne kasdien į lauką beišlenda. O jaunimėliui pasirašyti nėra kada, nes reikia ES lėšas kas dieną įsisavinti, kad nepražiopsotų. Todėl, mano galva, referendumui sušaukti pakaktų ir 50 tūkstančių parašų. Būtų lengviau bet kada savo valdžią pašokdinti. Kartu visiems būtų puiki proga savo sėdynes nuo minkštasuolio atplėšti, nes bet koks judėjimas ar pajudėjimas iš vietos ne tik ateities kartoms, bet ir sveikatai yra naudingas.

O jei referendumas neįvyks ir viskas liks po senovei, gal nebeverkšlenkime, kad valdžia mūsų neklauso ir visus ignoruoja. Vieni - jau laimingi, nes gavo Galimybių Pasus. Kiti tuos GP pakrikštijo Gyvulių Pasais, nes tik gyvūnai gali būti laimingi, gavę teisę vieni paėsti, kai jų gentainiai alkani paliekami anapus sienų. Šiandien kaip veršiai (pasak Sikorskio) graudžiai bliauna nepasiskiepiję, rytoj jiems pritars ir kiti, jei nespės trečios ar kasmetinės skiepų dozės susileisti. Arba laiku išsiimti Gyvulių Paso. Arba savo grynųjų pinigų ir užgyvento turto kitiems atiduoti. Arba savo ūkyje laikinai nuo artimųjų izoliuotis... (Dovanokit, bet negaliu išvardinti visko, kas dar gali šauti į galvą būsimiesiems Naujojo Pasaulio valdovams.)

Kada bus peržengta toji riba, po kurios bus nebeįmanoma priešintis, šiandien niekas nežino.

O gal jau ji seniai ištrinta? Pavyzdžiui, ar kas prieš kelis dešimtmečius galėjo pagalvoti, kad mūsų mieli vaikučiai, mergaitės ir berniukai, galės keistis ne tik savo drabužiais, bet ir lytimis? Šiandien tuo jau niekas nebesistebi. Kaip ir tuo, kad profesorius narkotikus prilygina paprastai „tabokai". Kaip matom, šiandien net aukščiausias šalies elitas eina iš proto, tarkim, pareikšdamas, kad ketvirtadaliu reikia skubiai sumažinti gyventojų skaičių. (Tarytum, išvaikydami iš Lietuvos savo milijoną gentainių, mes dar nebūtume su kaupu įvykdę globalistų plano.) O ko vertos valdžios krokodilų ašaros dėl mirštančių nuo kovido pensininkų? Taigi „Sodra" rankomis turėtų trinti - šitiek pensijų susitaupo! Pažadėtų jas valdžia tarp likusių gyvų pensininkų draugiškai padalinti, kaipmat visi senoliai susiskiepytų. Gal net iškart po tris skiepus susileistų, kad bent prieš mirtį galėtų žmoniškai pagyventi, kaip kokie amerikonai.

O užbaigti šį rašinį noriu su optimistine gaidele, perfrazuodamas Maironį: „Kada neseniai važiavau pro draugus, man verkė iš džiaugsmo širdis..." Kai dėl renkamų parašų referendumui pliekiasi tarpusavyje žemaičiai su aukštaičiais, provincialai su „svečiais iš Vilniaus", rusofobai su rusofilais, taikdariai, įvairūs agentai su ekstremistais ir panašiais, - man svaigsta iš laimės galva: svietas dar to neregėjo, kad taip nuožmiai dėl renkamų parašų referendumui kautųsi visi Lietuvos patriotai. Svarbu, kad negyvai viens kito neužkapotų, nes vėl teks per referendumą alų su skalbimo milteliais naudoti.