1 nuotr.Norint sulaukti esminių pokyčių valdžioje, reikia išvalyti ne tik Seimo rūmus, bet ir vyriausybę (ypač - ministrų pavaduotojų bei patarėjų kabinetus), ir prezidentūrą nuo bankininkų tvaiko. Tam turi sukilti visa Lietuva ir ne ji, o korumpuota valdžia turi prašyti leidimo ir Tautos atleidimo. Kaip suprantu, atleisti juos ir šiandien daug kas yra pasirengęs, bet lieka neatsakytas klausimas: kas bus vietoje jų?
Esminis klausimas neatsakytas, nors žinoma, kad kadrai lemia viską! Iš dabartinių aršiausių lyderių dar, tarkim, galiu įsivaizduoti Artūrą Orlauską vietoj Monikos iš LRT, jei jis atsisakys vulgarių žodelyčių, nors ne prasčiau visuomeniniam transliuotojui vadovautų ir Vidas Rachlevičius, kuris vis dar nepraranda sveiko proto, būdamas tarp tikrų Londono kapitalistų. (Be to, profesionalus žurnalistas, vadovavęs net stambioms žiniasklaidos priemonėms.) Algimantas Rusteika ir toliau tiktų į Raimondo Grinevičiaus pavaduotojus, bet kuo paskirti patį Grinevičių? Klausimas - dar sunkesnis. (Spėlioti nedrįstų, kad vėl neįžeisčiau.)
Belieka susikoncentruoti į hipotetinį vadovą. Koks tas Tautos lyderis turėtų būti? Jei karštligiškai kartosite nuvalkiotas frazes - sąžiningas, nesavanaudis, pasiaukojantis Tėvynės ir Tautos labui, o jei reikia, net pasiruošęs savo galvą padėti, žinokite, taip ir bus! Tokia galva ant Tautos pečių tikrai ilgai neišsilaikys, ir, jei nepavyks to padaryti Tamstų rankomis, atsitiks kaip Venesueloje, Panamoje, Libijoje, Jugoslavijoje, Austrijoje ir daugelyje kitų šalių, kuomet išrinktieji vadovai neatitiko globalistų standartų. Juk savo laiku jie net Amerikos širdžių Prezidento nepagailėjo: nušovė Dž.Kenedį vidury baltos dienos ir iki šiol bylą laiko užslaptintą, kad amerikiečiai nusikaltimo organizatorių nesužinotų.
Belieka rinkti į Lietuvos valdžią klastingus, gudrius prisitaikėlius, kurie vieną sakytų, o kitką darytų. Betgi tokius mes jau turime! Buvę komjaunuoliai ir komunistai, didieji Tarybų Sąjungos vieningos šlovintojai šiandien ramia sąžinę šlovina Europos Sąjungą vieningą. Geresnių prisitaikėlių sunku rasti. Bet ačiū Dievui, ES jau ne tokia vieninga, kaip iš šalies atrodo. Vengrijos ir Lenkijos pavyzdys rodo, kad dar įmanoma pakariauti dėl savo tautų gerovės ir tapatybės. Mūsų valdžia aklai remia Briuselio biurokratus. Ir tai suprantama: už tai reguliariai gauna milijardus, kuriuos žaibiškai ištratina: ką myli, tam ir skiria. O kadangi absoliuti dauguma jų yra savimylos dėl tendencingo lėšų paskirstymo nederėtų stebėtis.
O ką lietuvių tauta gali pasiūlyti jiems? Pagarbą? Įamžinimą? Šviesų atminimą? Betgi su tuo jie puikiai tvarkosi ir be mūsų pagalbos: ką nori, tą ir apskelbia „elitu", patys save reguliariai apsidovanoja ordinais bei medaliais, be Tautos pritarimo net renkasi sau „prezidentus"... Naivu tikėtis, kad jie kada nors atsižvelgs į savo lietuvių lūkesčius. Todėl neverta, lūkuriuoti valdžios malonės ir mums. Ignoruokime ją, kaip ir ji ignoruoja savo piliečius. Dar daug ką galima padaryti ir be jų malonės ir leidimo. Pavyzdžiui: tūkstantiniame mitinge pareikšti solidarumą su Lenkija bei Vengrija, kurios dar bando išsaugoti savo savarankiškumą. Deklaruoti ne karą, o taiką su kaimyninėmis valstybėmis. Bendradarbiauti bei užmegzti santykius su Vakarų Europos pasipriešinimo judėjimais, kurie kategoriškai nenori būti „nušvabinti" ir vis dar tikisi išlikti Žmonėmis iš didžiosios raidės.
Juk Švabo knygų turinio niekas neneigia. Politikai tyli, lyg amą praradę ar gavę pažadą atsidurti tarp „auksinio milijardo". O jei kas iš jų ir laiko tą Švabą bepročiu, pasakykite man, ką su tuo durniumi veikė ir apie ką kalbėjo prezidentūroje mūsų Gitana Nausėda?! Žinau, kad man tikrai niekas neatsakys. Bet kodėl tai nedomina antirespublikonų žiniasklaidos?
Solidarizuotis ne tik su Lenkijos bei Vengrijos patriotais, bet ir su kitų šalių maištininkais mus verčia ne tik savigarba, bet ir savisaugos instinktai. Ne tik Lietuvos, bet ir visos žmonijos. Nes Naujoji Tvarka pasaulyje diegiama prievarta, be jokių svarstymų ir diskusijų. Ir netgi jei ji pavadinta skambiu „Gerovės valstybės" vardu, žmonės turi teisę žinoti, kas ateityje laukia „burbulų", „ūkių" ir kitų neaiškių bei nesuprantamų nužmogintų subjektų?
O per tą laiką, žiūrėk, gal rasis ir Tautos autoritetai, kurie mokės ne tik vagis lauk iš valdžios išvyti, bet ir perimti Valstybės vairą. Mano manymu, pirmieji daigeliai jau stiebiasi, kurių dar neįvardinsiu, kad valdžiažmogiai jų nesutryptų.
Autoriaus trigrašis: Ką tik peržiūrėjau gerbiamo Artūro Orlausko video atsaką į mano pareikštą kritiką dėl trijulės apsilankymo Seimo kieme ir jo atsakymus į kai kuriuos komentarus. Dėl priekaišto, kad man terūpi mano verslas - tai šventa teisybė: nes nežinau nė vieno glušiaus, kuriam jo verslas nerūpėtų. O kadangi tas verslas yra Lietuvoje, nesu visai abejingas ir Lietuvos likimui. Be to, jei neturėčiau verslo, nebūčiau galėjęs ir su savo pinigais prie Vingio parko maršo prisiplakti. Demagogija man taip pat nesvetima, ypač, kai susiduriu su glušiais Seime. O kad dažnai nematau toliau savo nosies irgi su Orlausku sutinku, nes metai savo daro ir kai jis sulauks mano amžiaus, esu tikras, pats su tuo susidurs. Bet kuriuo atveju dėkoju jam už kritiką ir linkiu sėkmės bei stiprybės, įveikiant savo bei savo bendražygių Didybę. O aš visada kiek galėsiu, tiek padėsiu...
