3 nuotr.„Miela „Respublikos" leidinių grupės Generaline direktore Diana! Ar prisimenate, kai aš Jus išgelbėjau nuo atleidimo iš darbo?
Kuomet iš ES atėjo rekomendacijos dėl lyčių lygių galimybių ir buvo pareikalauta, kad pusę vadovaujančių postų užimtų vyrai, o pusę - moterys, aš nei Jūsų, Diana, nei redaktorės Jurgitos, nei spaustuvės vadovės Raimondos, nei Gražinos iš ELTOS, nei visų kitų kompanijų direktorių moterų (Ilonos, Zitos, Elvyros, Violetos, Kalantos, atsiprašau, jau lytis maišau, tad gal daugiau nieko nebevardinsiu) - nė vienos neatleidau iš darbo ir labai rizikavau, nes pažeidžiau Europos Sąjungos biurokratų atsiųstas direktyvas.
Kodėl dabar visa tai prisiminiau? Atėjo laikas, kai ir man tenka prašyti Jūsų paslaugos, Gerbiama mano Direktore Diana.
Šiandien jau turėjau parskristi į darbą, bet mes su šeima čia pasitarėme ir nutarėme, kad iš Maldyvų labiau mums apsimoka skristi ne į Vilnių, bet į Dubajų Emiratuose. Tikrai ne dėl geresnių oro sąlygų! Dėl ekonominių! Pasiskaičiavome Maldyvuose po palmėm pliaže gulėdami, kad net gultai čia daug pigesni nei Nidoje. (Nors namo lėktuvu vežkis!) Ką jau ten bekalbėti apie visas kitas prekes bei paslaugas.
Žodžiu, aš nekaltas, kad gyvenimas ir Lietuvos valdžia pakeitė mano planus dėl darbo. Tikiuosi, kad ir arabai mane sutiks svetingai, kaip ir mes arabus sutinkame Lietuvoje su išskėstomis rankomis, o kartais ir kojomis, jei pasitinkančiųjų tarpe vis dar pasitaiko laisvo elgesio merginų, kurios kažkodėl mieliau pasirenka uždaro tipo haremus, užuot su visais stačiusios Nausėdos Gerovės valstybę.
Be to, noriu iš anksto pasipratinti prie gyvenimo su arabais, nes kai Lietuvoje pradės dominuoti imigrantai iš Afrikos bei Azijos šalių, asimiliacijai su jais gali nebelikti nei laiko, nei vietos.
Turiu dar vieną ne itin malonų prašymą, Diana. Net nežinau kokiais žodžiais jį pradėti...
Kaip čia man jį geriau suformulavus, kad neišsilakstytų paskutiniai prenumeratoriai. Jei neklystu, mes taip ir neapsisprendėme galutinai su Jumis, ar nutrauksime nuo Naujųjų Metų „Vakaro žinių" laikraščio leidybą ir svetainės www.respublika.lt internetinę veiklą, ar ne? Nes pernelyg brangiai man tai kainuoja. Žinau, kad už viską reikia susimokėti, ypač - už bendravimą su grynakraujais lietuviais, mano brangiais skaitytojais, kurių ne tiek daug Lietuvoje bepasiliko, nes jų vietas spėriai kaip skėriai užpildo rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai.
Trumpiau kalbant, Diana, susimokėti man nelabai bėra iš ko, nes surinkti prenumeratorių pinigai jau beveik baigiasi.
Pagaliau sąžiningai prisipažinau dėl ko, Gerbiama ir Mylima Generalinė Direktorė Diana, aš Jums rašau, bet man dėl to nė kiek nepalengvėjo: ar negalėtumėte dar labiau likusių mūsų skaitytojų paagituoti užsiprenumeruoti „Vakaro žinias", nes man pinigų verkiant reikia? Jei jiems patiems nereikia, galbūt galėtų užprenumeruoti paskutinį lietuvišką nacionalinį dienraštį „VŽ" (Tik nesupainiokite su švediškom „Verslo žiniom"!) Konservatorių, Liberalų bei Laisvės partijų nariams, nes vis tiek daug kas mano, jog esame jų išlaikomi: šitiek straipsnių apie juos priraitėm!
Kad papildoma prenumeratos akcija praeitų sėkmingai, galėtumėte, Diana, su kitų mano įmonių direktorėmis išeiti į mases ir kokios karštos sriubos su samčiu vienam kitam lietuvaičiui į akis šliukštelėti - lai prasikrapšto lietuviai pagaliau akis ir įdėmiai pasižiūri į save bei mus supantį ir jau beveik apsupusį pasaulį.
Jeigu ir tai nepadėtų dirbtinai sukelti prenumeratos vajaus, paskelbkite per visus mums priklausančius leidinius (įskaitant ir rajoninę spaudą), kad jau rytoj prasidės karas ir pinigai bus nebereikalingi, nes nebebus eurų, o liks tik rubliai arba doleriai. (Žiūrint, kas laimės.)
Gal bent tai padės žmonėms apsispręsti dėl prenumeratos, o man pasipildyti šeimos biudžetą, kad galėčiau aplankyti vieną kitą egzotinę šalį, kol dar jų nesugriovė ir nesunaikino Trečiasis Pasaulinis.
Tai tiek ir tenorėjau pasakyti, miela Diana!
Palinkėkit man laimingo kelio, o aš linkiu Jums asmeniškai ir visam „Respublikos" kolektyvui, o taipogi - visai Lietuvai niekada nepasiduoti, kovoti iki galo už lietuvišką RES PUBLIKĄ, nes tai yra bendras reikalas, mūsų visų reikalas, kad ji amžiams išliktų, ir ne bet kokia, o lietuviška! O aš iš visos širdies ir iš bet kurios šalies visada jums padėsiu, jei tik neužmiršite surinkti man ne mažiau lėšų, kaip Ukrainai. Su pagarba - Jūsų nuolankus tarnas, Taranas veteranas, Vitas Tomkus."
P.S. Diana, jei po Naujųjų metų mūsų laikraštis dėl Jūsų kaltės nebepasirodys ir pasirodys nepatenkinti prenumeratoriai, reikalaudami iš Jūsų grąžinti prenumeratos pinigus, sakykite, kad paaukojote Ukrainai per Okhmaną, nes taip saugiau - jo niekas niekada netikrina! O jeigu skaitytojai pasiskųs ir atsiųs į redakciją FNTT ar Ekonominės policijos pareigūnus ir šie pradės kamantinėti, kur prenumeratorių pinigai, ramiai atsakykite, kad visos lėšos saugiai padėtos prof. Landsbergio blokados fonde - pamatysite, atšoks it akis išdegę ir tiek juos daugiau bematysite.
