Vito Tomkaus feljetonas: „Kaip prisivilioti ukrainietes?“

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susirūpino dėl Ukrainos pareigūnų, kurie išvaikė demonstrantus panaudodami net jėgą - stumdė, tempė, per prievartą sodino į mašinas, o kai kuriuos net „pavaišino“ lazdomis. Net kelios dešimtys demonstrantų buvo izoliuoti nuo visuomenės. Linas Linkevičius perspėjo, kad demokratinėje ir civilizuotoje valstybėje šitaip nedaroma.

Skubu jam pritarti. Mūsuose, Europos Sąjungoje, šitaip nesielgiama. Taip elgtis valdžiai yra negražu ir negarbinga. Pasakysiu dar daugiau: tokių narių draugiškoje Europos Sąjungoje mums ir nereikia! Juolab kad kai reikia, labai labai reikia, gražuolių iš Ukrainos mes per internetą išsikviečiame.

O apie stojimą į ES pakalbėsim tada, kai Ukrainos valdžia išmoks taisyklingai elgtis su riaušininkais. Geriausia būtų pasisemti patirties iš savo kaimynų, kad ir mūsų Lietuvos. Pradžiai gerai išstudijuokite, kaip elgiamasi su riaušininkais civilizuotose ir demokratinėse ES valstybėse: Lietuvos teisėtvarkos pareigūnai tai jau ne kartą visam pasauliui pademonstravo.

Pirmiausia, dešimtimis demonstrantų niekas „nepakuoja“. Neekonomiška. Areštuoti reikia šimtais, kad, juos sukimšus į autobusiukus, sumažėtų reisų ir susitaupytų benzinas, be to, vėliau mažiau teisėjams darbo. Užuot tampius piliečius po vieną, teisti galima urmu ir tol visiems apriboti judėjimo laisvę, kol visi iki vieno nesusirinks į posėdį. Turint galvoje, kad žmonės turi keistų savybių - sirgti, vėluoti, mirti ar kažkur išvažiuoti, vienu metu surinkti juos visus į teismo salę nėra lengva. Dėl to procesas užtrunka metų metus ir tuo metu visuomenei garantuojamas stabilumas, o valdžiai ramybė: gali laisvai ir nebaudžiamai veikti ką nori.

Pasak ekspertų, labai neekonomiška demonstrantus daužyti lazdomis, nes jos lūžta dažniau nei žmonių kaulai. Be to, stipriai besimosikuojant, kartais netyčia užvožiama ir saviškiams, dėl ko po to tenka šiuos neatsakingus veiksmus inkriminuoti demonstrantams. O tai ne visada lengva, nes šiais laikais kiekvienas telefono abonentas yra potencialus kino kronikos operatorius.

Pasak ekspertų, gyvenam XXI a.! Kol kas piliečiai dar ne visi vergai ar baudžiauninkai. Todėl visus be išimties vanoti lazdomis nėra išmintinga. Geriausia juos šaudyti. Guminėmis kulkomis. Pasenusiomis, kad labiau skaudėtų. Nauda dviguba: negausi grąžos (veiksmas vyksta per atstumą) ir rankų krauju nesusitepsi (kruviną darbą atlieka kulkos). Neatsitiktinai Lietuvos teisės ekspertai riaušių malšinimą guminėmis kulkomis įvardino kaip „humaniškiausią“ tramdymo priemonę. Tam Lietuvoje niekas neprieštaravo. Net nukentėjusieji... Kulkos jiems taip išdraskė žandus, kad jie, užuot aiškiai išdėstę savo poziciją, nelabai suprantamai kažką mykė, kas valdančiųjų buvo natūraliai suprasta kaip pritarimo ženklas.

Dabar aišku, kaip reikia malšinti riaušes demokratinėse ir civilizuotose valstybėse?

Todėl Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius galėtų išsiųsti į Ukrainą dar vieną notą, kurioje patikslintų, kad tyčiotis iš demonstrantų negalima tik Ukrainoje. O demokratinėse ir civilizuotose šalyse, tokiose kaip - Lietuva, galima. Tik čia galima šaudyti demonstrantus, metų metus tampyti juos po teismus, tuo pačiu apribojant jų laisvę išvykti svetur, už kiekvieną nesuderintą su valdžia žodį skirti šimtatūkstantines baudas arba kelti baudžiamąsias bylas, sadistiškai tyčiotis iš Seimo narių - šliukštelėti į akis vandenį arba užlaužus rankas demonstratyviai vilkti žeme it gangsterį, o po to numesti veidu į žemę ir palikti it sumedžiotą žvėrį.

Be to, galima areštuoti Laisvo žodžio redaktorių, organizuoti autoavarijas, kratyti žurnalistų namus ir garažus, atiminėti kompiuterius su slapčiausia informacija, iš lietuvaičių gaminti „teroristes“, kurias tardyti pasikviečiami net specialistai iš Rusijos ir t.t., ir pan.

Jeigu visa tai Linas Linkevičius būtų maloniai išaiškinęs ponui Janukovyčiui, jis būtų ne tik pats keliais pas mus atropojęs, bet dar ir Batką su Putinu atsitempęs. Juk geresnių sąlygų valdžiai bujoti niekur nerasi.

Tiesa, yra kelios išimtys, kurios byloja, kad ir valdžios ne visuomet yra visagalės.

Tarptautiniai ekspertai kategoriškai draudžia trikdyti margaspalvių paradų dalyvius. Ką jie bedarytų, privalai smagiai šypsotis arba iš bėdos mosikuoti vaivorykštine vėliavėle. Net jei kuris parado dalyvis susigalvos lietuvių dvasininkui ir daug vargo lageriuose patyrusiam disidentui pademonstruoti savo pliką užpakalį, patriotams nevalia į jį spirti, bet žūtbūt toleruoti, kad tik mūsų šalelės neįtrauktų į netolerantiškiausių valstybių sąrašą. O pareigūnams tokiais atvejais rekomenduojama provokaciją ignoruoti, o jei nepavyksta ir nuogas užpakalis pernelyg priartėja prie veido (angl. „face to face“), geriausia, pasak ekspertų, pridėti ranką prie kepurės, iškilmingai atiduodant pagarbą.

O kas belieka, jei taip norisi gyventi civilizuotoj ir demokratinėj šaly? Belieka kentėti, nes jei neiškentėsim, patys suprantat, kas bus: marširuosim po Europą pilnomis kelnėmis. (Turiu galvoje - iš laimės - aut. past.)