1 nuotr.Policijos komisarą į didžiąją politiką atvedė Ramūnas Karbauskis. Ne iš meilės, o iš išskaičiavimo: gan populiarus policininkas galėjo pritraukti daugiau rinkėjų, leistų sudaryti Seimo daugumą. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose galėjo gerai pasirodyti ir be Skvernelio.
Gerai apgalvota R.Karbauskio taktika davė vaisių: „valstiečiai" laimėjo 56 Seimo nario mandatus.
***
Skverneliui buvo atsidėkota: jam pasiūlytas premjero postas. Nepartinis premjeras iškart pareiškė, kad formuos profesionalų vyriausybę savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į ideologinius-partinius reikalavimus. Premjeras sutiko, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovautų valstietis p. Sinkevičius.
***
Ramūnas Karbauskis ir gausi valstiečių ir žaliųjų frakcija, kiek pamurmėjusi, nusileido. Be didelių keblumų buvo patvirtinta naujos vyriausybės sudėtis. Priartėjus ES parlamento rinkimams, „valstiečiai" į komisaro postą iškėlė būtent gabaus, jauno ministro Sinkevičiaus kandidatūrą. Sekė žaibiška Skvernelio reakcija: kodėl ši kandidatūra nebuvo suderinta su juo. Jis, mat, turėjo kitą kandidatą. Patikimesnį ir gabesnį. Įsiplieskusiam premjerui buvo ramiai paaiškinta: partija iškėlusi kandidatūrą į ES postą savo nuožiūra su nepartiniu premjeru gali ir nesiderėti.
***
Po kurio laiko premjeras nutarė pakeisti kelis, jo nuomone, užimamų pareigų reikalavimų neatitinkančius ministrus. „Valstiečių" Seimo frakcija tam nesipriešino. Nesipriešino ir Ramūnas Karbauskis, nors jau brėško niūrus artėjančios pandemijos rytas.
Pandemija suglaudino valdančiųjų ir vyriausybės gretas. Reikėjo gelbėti žmones ir valstybę. Dirbta neskaičiuojant darbo valandų ir laisvadienių. Nežinioj, kaip galima su ta pandemija kovoti, buvo padaryta taktinių, strateginių, finansinių klaidų, kurias reikėjo apmokėti biudžeto lėšomis. Bet pavyko išsaugoti savo pramonę, verslus, valstybė neatsidūrė ant bedugnės krašto.
Kai atrodė, kad krizinė situacija slopsta, valstybė ir žmonės atsigauna, Saulių Skvernelį užpuolė netikėta sunki liga. „Valstiečiai" buvo greta. Negana, kad premjeras turėjo laikinai palikti savo postą, dėl to jis pergyveno, nelauktai prasidėjo konservatorių ir jų politrukų suorganizuota „premjero keliuko" akcija. Konservatorių teisingumo „etalonas" Jurgis Razma su grupe aktyvisčių surengė parodomąjį moralinio linčo spektaklį premjero namų palangėje.
Krikščioniškos moralės pėdsakų šiame spektaklyje nepavyko užčiuopti.
„Valstiečiai" buvo su savo premjeru, jį guodė, gynė, rėmė.
***
Atsigavęs, pažvalėjęs premjeras, artėjant prezidento rinkimams užsiminė, kad yra pasiruošęs kautis dėl prezidento posto.
***
Kuluaruose kilo šiokių tokių abejonių, ar premjeras nepervertina savo galimybių. Bet Sauliaus Skvernelio ryžtas kautis ir laimėti paėmė viršų. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prezidento rinkimams paskyrė arti 500 000 eurų. Tokia suma įvardinta susumavus visas rinkimams skirtas išlaidas.
Sauliaus Skvernelio buvo paklausta, ar nereikia partijos pagalbos formuojant prezidento rinkimų štabą. Rinkimų štabą ir jo vadovą pasirinksiu pats, sekė atsakas.
***
Saulius Skvernelis prezidento rinkimus pralaimėjo pirmajame ture Ingridai Šimonytei. Favoritu išliko Gitanas Nausėda. Sauliaus Skvernelio rinkimų kampanija buvo blanki, prėska, strategiškai ir taktiškai nemotyvuota. Tokią rimtą rinkimų kampaniją turi vykdyti profesionalai, o ne artimi bičiuliai.
Pilnas apmaudo ir nusivylimo Saulius Skvernelis pareiškė: pralaimėjau todėl, kad mane per mažai rėmė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga! Tapo akivaizdu, kad to „valstiečiams" jis neatleis. Ramūno ir Sauliaus keliai išsiskyrė.
Pasekmių ilgai laukti neteko: nepartinis Saulius Skvernelis paliko „valstiečių" ir žaliųjų partiją ir į politinę dykvietę išsivedė dešimt frakcijos narių, tarp jų ir 4-is „valstiečius".
Nė nemirktelėjęs išdavė jį į politines aukštumas iškėlusius „valstiečius", savo politinį krikštatėvį Ramūną Karbauskį ir rinkėjus. Taip elgiasi kerštingo kraujo žmonės. Iš pabėgėlių sukūręs atskirą frakciją pareiškė: partijos nekursiu.
Surinkau jo visus daugkartinius pareiškimus žiniasklaidoje ir TV laidose: tikrai neketinu, nežadu kurti partijos. Publicistui Jeronimui Lauciui pareiškė: aš savęs naujoje vyriausybėje nematau.
Žurnalistų paklaustas, kur dėsis frakcija priartėjus naujiems Seimo rinkimams, atsakinėjo: žiūrėsim, matysim, dabar svarbu sukurti savos frakcijos veiklos programą. Visi matė: policijos komisaras išsisukinėja. Daug kas tvirtino, kad partiją kurs, nes tai kvepia pinigais - nauja partija gaus biudžetinį finansavimą. Antraip frakcija subyrės.
Sauliaus Skvernelio išsisukinėjimai atrodė apgailėtini.
***
Saulius Skvernelis įkūrė partiją „Vardan tos Lietuvos". Vėliau žodelį „tos" nutrynė, liko „Vardan Lietuvos". Nutrynė himno žodelį!
Pabėgėlis Saulius Skvernelis visuomenei aiškino: mes kursime europietišką, modernią partiją, vadovausimės aukščiausiais demokratinio valdymo kriterijais. „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga išpažįsta praeities vertybes, ji paklūsta vienam asmeniui. Tai man nepriimtina."
Saulius Skvernelis ne tik įkūrė partiją, bet ir parengė 45 mašinraščio puslapių programą. Partijos viršūnėje perbėgėliai!
Saulius Skvernelis paskelbė savo būsimos vyriausybės sudėtį, save įvardijęs... premjeru. O juk visur atkakliai pūtė miglą, kad partijos nekurs, vyriausybėje savęs nematys.
Aš balsuosiu už didų Žmogų.
Saulius Skvernelis didžio Žmogaus vardo nenusipelnė.
