1 nuotr.Pastaruoju metu Europos Parlamente svarstomas Lietuvos požiūriu svarbus ir daug naudos mūsų šaliai galintis atnešti klausimas dėl būsimos paramos regionams, besiribojantiems su Baltarusija, Rusija ir Ukraina. Europos Komisijoje šiuo klausimu vyksta intensyvus darbas.
Esant dabartinei geopolitinei situacijai, parama rytiniams Europos Sąjungos regionams, besiribojantiems su Baltarusija, Rusija ir Ukraina, įgauna ypatingą reikšmę, ypač tokioms valstybėms kaip Lietuva, kurios patiria neigiamus būtinų veiksmų, taip vadinamų „sienų užsandarinimu", padarinius. Šios problemos sprendimas įtrauktas į Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai 2025 m. pirmąjį pusmetį prioritetų sarašą.
Lietuva ir Lenkija įgyvendina jau šeštąją programą „Interreg Lenkija - Lietuva 2021-2027", kurioje įtraukta parama pasienio regionams iš Europos regioninės plėtros fondo siekianti beveik 100 mln eurų.
Manau, kad šios programos svarba pasienio teritorijų socialinei ekonominei plėtrai yra geras atspirties taškas platesnei ir dar didesnei ES paramai šiems regionams, nes Lietuva bus viena iš pagrindinių šios paramos gavėjų.
Esu isitikinęs, kad Interreg programos po 2027 m. nusipelno atitinkamai didesnio finansavimo ateities ES biudžete, kad būtų veiksmingai patenkinti pasienio regionų ir jų gyventojų, vadovaujančių įvairiems verslams, poreikiai. Jie taip pat turi būti labiau pritaikyti prie kiekvieno pasienio regiono specifikos ir poreikių. Ypač tai svarbu pasienyje su Baltarusija - Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Varėnos ir Šalčininkų rajonuose.
Ateities paramoje pasienio teritorijoms turi būti atsižvelgta į:
- finansinių išteklių didinimą pasienio savivaldybėms;
- mokęsčių lengvatas verslininkams;
- ES projektų finansavimo didinimą ir paprastesnius paraiškų teikimo reikalavimus bei paprastesnes lėšų skyrimo taisyklės.
Parama yra būtina, nes dalis verslininkų, anksčiau pasienio teritorijose turėję savo verslus, iš ten bėga. Dėl neaiškios situacijos trūksta užsienio investicijų. Dėl tų pačių priežasčių turizmas pastebimai mažėja. Progresuoja pasienio teritorijų gyventojų skurdimas kaip neigiamas darbo vietų mažinimo ir darbo užmokesčio nedidėjimo poveikis. Tą lydi nekilnojamojo turto kainų kritimas, ypač šalia karinių objektų ir poligonų, o tai lemia gyventojų skurdimą ir jų turto vertės mažėjimą. Todėl rengiant būsimą paramą regionams, besiribojantiems su Baltarusija, Rusija ir Ukraina, būtina atsižvelgti į aukščiau įvardytas problemas. Daugiau, tai yra išgyvenimo pasienio teritorijų klausimas, todėl privalome veikti kuo skubiau.
