Zigmas VAIŠVILA: Apgauti žmones lengviau nei įtikinti, kad jie buvo apgauti

JAV Prezidentui Donaldui Trampui pradėjus aktyvią veiklą, buvo neaišku, ar jo užnugaris nesusitars su JAV demokratų partijos priedangoje įgyvendinto liberalaus globalizmo darbotvarkės stūmėjais pasaulyje? Ko gero, ne. Nes nutrauktas pastarųjų tinklo pasaulyje (žiniasklaidos ir „nevyriausybinių" samdinių) finansavimas JAV lėšomis, paskelbta, kad ir Ukrainai skirtos milžiniškos lėšos nusėdo JAV demokratų ir dalies respublikonų struktūrose. Paskelbtas karas tiems, kurie užvaldė JAV valdžios institucijas ir sukūrė savo struktūras pasaulyje.

Suprantant, kad per 4 metus D. Trampo administracija nepakeis visame pasaulyje USAID apmokamų asmenų tinklo, nutrauktas jų finansavimas, atleidžiami vadovai. Tai vyksta ir su kitomis JAV valstybės žinybomis, net specialiosiomis tarnybomis. Ukrainos kovos pretekstu pasisavinti JAV milijardai - įtikinamas argumentas rinkėjams tuo pasipiktinti ir neberinkti „demokratų".

Ir Aleksandras Lukašenka Prezidento karjerą pradėjo, kaip Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos antikorupcinės komisijos pirmininkas, pririnkęs kompromituojančios medžiagos apie politinius oponentus.

Nesistebėkime ir D. Trampo ekonominės naudos siekiais jo vadovaujamai valstybei. JAV biudžeto pajamų ir išlaidų sausio mėnesį balansas - minus 120 mlrd. USD. Todėl mažinamos JAV biudžeto išlaidos, ekonominės naudos ieškoma visame pasaulyje. Ir artimiausiu metu, ir tolimoje perspektyvoje. Situacija pasaulyje per paskutinius trejus metus pasikeitė iš esmės - dėl sankcijų Rusijai ekonomiškai, o tuo pačiu ir politiškai nusilpo Europa, sustiprėjo Rytų ir Pietų šalys.

Naujoji JAV administracija supranta, kad viso pasaulio viena pati neįveiks. Ekonomiškai ir kariniu potencialu nusilpusi ES tampa tik formaliu JAV partneriu, įklimpusiu į karą Ukrainoje ir be aiškios perspektyvos. Liberalaus globalizmo pagrindiniu ramsčiu likusi ES biurokratinė struktūra - vienas pagrindinių D. Trampo administracijos priešų, kurį paskelbė nepripažįstą kaip vieną visumą. Todėl Lietuva turi mąstyti, kaip ir su kuo rinktis tolimesnį kelią. Kad išliktų. Nuvalkiotos trafaretinės frazės neišgelbės. Net ir ta, kad Ukraina kovoja už mus. Turime suvokti, kad D. Trampo kova su vidaus priešais JAV reiškia ir jo kovą su ES. O Paryžiuje paskubomis susirinkę Europos „šulai" taip nieko ir nenutarė - dalis jų įvestų kažkiek kariuomenės į Ukrainą, jei JAV pridengs... Mūsų nuomonės jie neklausė, nors ES saugumo klausimai sprendžiami bendru sutarimu.

JAV veiksmai dėl Ukrainos primena JAV išėjimą iš Vietnamo karo, nematant perspektyvos. Ieškoma priežasčių, kad nebefinansuoti šio „projekto" ir kaip iš jo išeiti, kaip finansavimą perkelti Europai, o kaltę - nekompetentingai ES ir jos šalių vadovybei, Džo Baideno administracijai ir su ja korupcijos saitais susietam Vladimirui Zelenskiui. Netikint, kad karas bus laimėtas, tampama taikdariu. D. Trampas įvardino šį karą išprovokavusius JAV Prezidento D. Baideno administraciją ir Vakarų Europą, karo neišvengusį V. Zelenskį. Kodėl gi ne, nes buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos Prezidentas Fransua Olandas viešai prisipažino, kad jų pasirašytų Minsko susitarimų jie nesiruošė vykdyti. Tad kas ir kuo šiandieniniame pasaulyje begali pasitikėti? Todėl nesistebėkime D. Trampo komandos naujų partnerių pasirinkimu - jiems nepakeliui su JAV demokratų kūriniu Europoje - ES. Sparčiai veikti turintis ir taip darantis D. Trampas apsisprendė.

Jau ne tik paskelbta, kad vyksta JAV ir Rusijos derybos, bet ir tai, kas sutarta. Nereikia stebėtis, kad JAV ir Rusija kalbėjosi dviese. Santykius atnaujinti siekiančios šalys pradžioje ir turi kalbėtis tarpusavyje, kad susitartų, kaip bendraus. Ne spėliokime, o vertinkime tai, kas paskelbta. JAV ir Rusija susitarė atnaujinti diplomatinius santykius, dirbtinai neišsiuntinėti viena kitos diplomatų, nuimti areštus nuo Rusijos ambasados JAV dalies pastatų, apsikeitė kaliniais. Ar dėl to šioms šalims reikėjo prie jų derybų stalo matyti ES ar Ukrainos atstovus? Be abejo, jos tarėsi ir dėl kitų dalykų. Nenustebkime, jei įvyks ne tik ruošiamas Prezidentų Donaldo Trampo ir Vladimiro Putino susitikimas, bet ir trišalis susitikimas, dalyvaujant Kinijos Prezidentui Si Dzinpingui.

Korupcija karo Ukrainoje pretekstu, į kurią negalėjo būti neįveltas ir Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis, milijardinių JAV lėšų ir ginkluotės pasisavinimas, poreikis taupyti JAV lėšas, beviltiški rinkėjų nerinkti ES biurokratai, D. Trampo pažadas baigti karą Ukrainoje - tinkami argumentai paaiškinti JAV išėjimą iš Ukrainos klausimų. JAV davė ES šalims tris savaites pateikti jų planą dėl taikos Ukrainoje. Įdomu, kaip sureaguotų ES vadovybė, jei JAV kreiptųsi dėl įšaldytų 300 mlrd. USD Rusijos aktyvų perdavimo JAV, pareikšdama, kad JAV juos įsigijo? Pavyzdžiui už Ukrainos skolos JAV pardavimą Rusijai. Ir Lietuvai dalį šios Ukrainos skolos tuomet tektų mokėti Rusijai. Patys įsipareigojome. Ar tai nėra tikėtinas scenarijus?

Vyksta JAV derybos ir su Baltarusija, kuri jau paleido tris politinius kalinius. JAV suinteresuota ir „Belaruskalij" kalio trąšų pirkimo atnaujinimu. Ar Gintautas Paluckas, kaip Ingrida Šimonytė, „nesupras", kad šio tranzito per Lietuvą nutraukimas 2022 m. vasario 1 d. įvykdytas Rusijos, bet ne JAV interesais, kad deficitinės kalio trąšos yra JAV Vyriausybės patvirtintame 137 strateginių prekių sąraše?

Ar lauksime, kol JAV dėl šių trąšų pirkimo susitars ir su Rusija? Klaipėdos uoste beliko 5 proc. tranzitinių krovinių srauto. Uoste, kuriame kasmet buvo perkraunama apie 11 mln. tonų šių trąšų, už kurias „Belaruskalij" gaudavo apie 2,5 mlrd. USD. O buvusi Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad „Lietuvos geležinkelių" sutartis dėl šių trąšų pervežimo per Lietuvą „kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui".

Šiandien ši suma, manau, padidėjo keleriopai. Ar lauksime tarptautinio arbitražo sprendimų dėl ieškinių prieš Lietuvą bendrai 27 mlrd. eurų sumai dėl šio tranzito nutraukimo?

Naujoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai neliko prasmės išleisti dešimtis milijardų eurų „Boxeriams", „Leopardams", vokiškai ir lietuviškai divizijoms. Neklaidinkite mūsų, kad vokiečių kariai mus gins, rizikuodami čia atsivežtais savo šeimų nariais. Rimtesnis Audriaus Nako siūlymas dėl nekonstitucinio JAV kariuomenės buvimo Lietuvoje - mokėti už tai JAV kasmet po 1 mlrd. USD. Tai būtų ir tikresnė Lietuvos saugumo garantija, ir pigiau. Nes kol kas JAV partneriu pasirinko Rusiją, bet ne globalistų ES.

Metas pradėti galvoti ir apie teisinius Lietuvos santykius su Europos Sąjunga. Anot amerikiečių rašytojo Marko Tveno, „apgauti žmones lengviau nei įtikinti, kad jie buvo apgauti".

Toks ir buvo teisiškai neįvykęs Lietuvos stojimas į ES.

Apgaulė ruošta sąmoningai ir iš anksto. 2003-02-27 Seimo nutarimu Nr.IX-1350 "Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės" (Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas) organizuotas dvi dienas vykęs 2003 m. gegužės 10-11 d. referendumas. Prieš tai 2003-02-25 d. Seimas pakeitė LR referendumo įstatymą, kad referendumą galima vykdyti ne vieną dieną, bet savaitę. Referendumui buvo pateiktas sakinys „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje". Kaip, kokiomis sąlygomis?! Šias sąlygas ir Lietuvos atiduodamą suverenitetą nustatė Atėnuose pasirašytas 2003-04-16 „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų". Būtent šį Aktą ratifikavo tuometės ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės, bet ne 2003 m. gegužės 10-11 d. vykusio mūsų referendumo sakinuką, kyšteltą mums pažaisti. Kurį pirštą prie smilkinio būtų pasukioję kitų valstybių vadovai, jei mūsų valdžia jiems ratifikavimui būtų pateikusi šį sakinuką? Tačiau šis mūsų stojimo Aktas nebuvo teiktas mums balsuoti referendume, t. y. mūsų Tauta referendume nebalsavo dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą. Akivaizdus nepasitikėjimas Tauta ir jos balsavimu. Šį 2023-04-16 stojimo į ES aktą 2003-09-16 įstatymu Nr.IX-1730 su 103 susijusiais dokumentais ratifikavo ne mūsų Tauta referendume, bet Seimas, įstatymą pasirašė Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas.

Šią mūsų apgavystę įgyvendinti baigė Seimas, priėmęs 2004-07-13 Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" ir šį aktą neteisėtai (be ¾ balsavimo teisę turinčių piliečių privalomo pritarimo referendume) įrašęs į LR Konstitucijos 150 straipsnį.

Net už sakinį „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje" 2003 m. gegužės 10-11 d. referendume „už" balsavo tik 57 proc. balso teisę turėjusių rinkėjų, bet ne pagal LR Konstitucijos 148 straipsnio reikalavimą dėl suvereniteto atidavimo privalomi ¾ (75%) visų balso teisę turėjusių piliečių. Tad šis referendumo sprendimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių Lietuvos Respublikai dėl jos narystės Europos Sąjungoje.

Antikos laikų Romėnų teisė, kuria remiasi ir Lietuvos teisė, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo). Todėl negalima apsimesti, kad Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Ilgai apsimetinėta, kad ir 1940 m. Lietuva įstojo į TSRS.

Tad ar sulauksime dar vieno Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, kurie dalykiškai ir teisiškai nepriekaištingai tai išspręs naujoje tarptautinėje situacijoje, skęstant liberalios „demokratijos" globalistiniam Europos Sąjungos projektui?