Zigmas VAIŠVILA: Kodėl siekiame tapti Ukraina?

Daug proto koneveikti JAV Prezidentą Donaldą Trampą mūsų propagandos ir politikos „elitui" nereikia. Nesiseka mąstyti, kaip mums elgtis ar kaip turi elgtis JAV. Kodėl JAV turi elgtis taip, kaip norisi mums, o ne jiems? Bent pabandykime suprasti JAV elgesį. Kodėl D.Trampas pasirašė įsaką dėl masinio importo muitų į JAV įvedimo. Vertinimai - diametraliai priešingi. Bet tai tik spėlionės, nes, ko gero, ir D.Trampas nežino, kaip rutuliosis įvykiai.

D.Trampo kritikai turėtų atsakyti į keletą klausimų. Kaip JAV turi mažinti valstybės skolą - beveik 40 proc. visų pasaulio šalių skolų dydžio? Skolos aptarnavimui JAV kasmet moka apie 5 proc. metinių palūkanų - apie 1,8 trln. USD. Per keletą D.Trampo mėnesių valdymo šios palūkanos sumažėjo vienu procentu, o po muitų įsako pasirašymo - dar vienu. Per metus šie du procentai - tai apie 720 mlrd. USD. Kiek paramos Ukrainai skyrė JAV per trejus karo metus?

D.Trampo kritikai, ar žinote, kad JAV nėra PVM mokesčio? Už importuotas į JAV prekes nemokamas importo PVM, pagrindiniai mokesčiai - įvairūs pajamų ir turto mokesčiai. O importo muitas mokamas jau po prekės importo. Priminsiu, kad daugiau kaip pusė Europos Sąjungos biudžeto sudaro prekių importo į ES PVM ir muitai, o narių mokesčiai - mažesnė pusė. Ir cukraus akcizas (Lietuva ruošiasi tapti originalia - surinkti dvejus cukraus mokesčius: vieną atiduoda ES, kitą pasiliks sau). Po 90 dienų pauzės šiems muitams, 10 proc. muitai liko nepanaikinti. Ir niekas dėl to net necyptelėjo. Tokie kovotojai su JAV galia... Tad JAV tuos 10 proc. muitų jau renka.

Sakote, kad augs kainos JAV, trūks komponentų JAV pramonei. Nemanau, kad tai neapgalvota. Visų pirma, dėl JAV ir kitų šalių ekonomikų sąsajų. JAV ekonominės problemos būtų dar skaudesnės kitoms šalims, pvz. 75 proc. Kanados eksporto tenka JAV. Ar įmanoma tai greitai pakeisti? JAV daugybė perteklinio kapitalo, kuris paskutiniu metu didele dalimi investuotas į prekių pirkimą - ar geriau tai spręsti kontroliuojant procesą, ar laukti nekontroliuojamų procesų?

JAV įstatymai leidžia tos pačios kompanijos aktyvus pervežti į JAV be mokesčių - negi manysime, kad tuo nebuvo pasirūpinta, t.y. neįsteigti JAV įmonių padaliniai Kanadoje, Meksikoje ir kitur? Strateginėms prekėms JAV Vyriausybė padarys išimtis. O dar ofšorų galimybės. Po taip vadinamo 2015-2016 m. Panamos dokumentų skandalo (kurio pasekmių Lietuvai mūsų teisėsauga „nepastebėjo"), t. y. 11,5 mln. išsamių konfidencialių dokumentų rinkinių apie daugiau nei 214 tūkst. lengvatinio apmokestinimo bendrovių, patvirtinant turtingų asmenų, įskaitant valstybės pareigūnus, turto slėpimą (pvz. tuometinių Argentinos, Islandijos, Saudo Arabijos, Ukrainos ir Jungtinių Arabų Emyratų valstybės vadovų), paviešinimo, didžioji dalis ofšorų registracijos perėjo iš Britų į JAV jurisdikciją.

Tad šūkiai apie JAV žlugimą po galimų D.Trampo klaidų - kol kas tik emocijos. Jei po aibės sankcijų paskelbimo jų apėjimo būdus suranda Šiaurės Korėja, Iranas, Kinija ir Rusija, tai JAV tikrai išspręs savo klausimus. Todėl JAV ir šokdina visus, ką tik sugeba ar nori. Nors ir ne viskas pavyksta, nes jėgų visam pasauliui paveikti jau trūksta.

Įsisiūbavus ekonominiam karui, kataklizmų tikrai netrūks. Tačiau JAV ir tam senai ruošėsi.

Pvz. esant būtinumui, JAV viduje cirkuliuojantys doleriai gali būti pakeisti į amero valiutą, užsienyje cirkuliuojančius JAV dolerius paliekant jų likimo valiai. Jei VFR, keisdama Vokietijos markę į euro, savo valiutą fiziškai nesunaikino, tai Lietuva lito sunaikinimu net „didžiavosi" - prie Lietuvos banko pastato atidengė bareljefą Vladui Jurgučiui, išlietą iš lietuviškų 50 centų monetų. „Subtili" euro-patyčia iš lito tėvo.

Tiems, kurie skuba džiaugtis mūsų visuotiniu suskaitmeninimu ir būsimu tik e-pinigų „džiaugsmu", siūlau perskaityti ir, kaip naujų laikų bibliją, po ranka turėti 1948 metų anglų rašytojo Džordžo Orvelo distopinę novelę „1984-ieji", kurios pagrindinis veikėjas Vinstonas Smitas yra intelektualus Teisybės ministerijos biurokratas, gyvenantis diktatūroje 1984-aisiais. Ne veltui ji kai kuriose šalyse uždrausta.

Kad nežinotume, jog „Didysis Brolis stebi tave". Tai knyga apie per didelį valdžios ir atskirų asmenų siekį kontroliuoti visuomenę. Todėl ir Lietuvos nominalios valdžios siekis įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį melagingu „atgrasymo" pretekstu (šį mokestį mokame savivaldybėms, o ne valstybės biudžetui, kurio lėšos skiriamos karui) yra liberalaus globalizmo scenarijaus įgyvendinimas Lietuvoje per Europos Sąjungos primetamas idėjas ir spaudimą. Visuotinės kontrolės diktatūrai nereikia, kad mes turėtume nuosavybę. Gal vietoje Savivaldybių ministerijos reikėtų iškart kurti „Teisybės ministeriją"?

Nes nei teisybės Lietuvos teismuose berandame, nei vienoje ministerijoje įmanoma sukoncentruoti visus savivaldybių klausimus. Lyg jų nebūtų kitų ministerijų kompetencijoje. Nebent tai yra žingsnis į centralizuoto savivaldybių valdymo sukūrimą. Įstatymų pataisomis jau paruošti instrumentai įgyvendinti „Teisybės ministerijos" idėją tam nesipriešinančioje visuomenėje - karo policija, sukarinti šauliai, komendantūros...

Pabandykime suvokti pagrindines mūsų tragedijos priežastis ir esmę. Po Šaltojo karo pabaigos nelikus ideologinio ir fizinio galingo priešo Vakarams, šie ne tik atsipalaidavo. Į Europos Sąjungą pertvarkytos Europos Ekonominės Bendrijos pirminė idėja apie muitų sąjungą išsigimė ir tapo biurokratiniu siekiu užvaldyti kuo didesnį šalių skaičių.

Beatodairiška ir savitikslė ES plėtra susidūrė su valdymo krize, kuri gali būti išspręsta tik nebeslepiant prastai maskuoto pirminio tikslo, paskelbto po TSRS išardymo dėl mūsų prarijimo pasirašyta Mastrichto sutartimi - nacionalinių valstybių sunaikinimo ir pavertimo ES regionais, kurių suskaitmenintus piliečius baime ir socialinėmis išmokomis vienvaldiškai valdo parenkami biurokratai.

Vykstant „neišprovokuotam" Rusijos ir Vakarų šalių proksi karui Ukrainoje, per trejus metus Europos Sąjungos šalys buvo pastebimai nusilpnintos ne tik ginkluote, bet ir ekonomiškai. Visapusiškai atsiskleidė Europos Komisijos komisarų beviltiškumas ir nekompetencija.

Visa tai drauge su beveik visų Europos šalių nominalių valdžių panašia „kompetencija" sparčiai kuria vidinius konfliktus tiek pačiose šalyse, tiek ES šalių tarpusavio santykiuose. Butaforinis Europos Parlamentas esminių klausimų nesprendžia, o naujos JAV valdžios politika sparčiai išryškina šias problemas ir papildomai skaldo šias šalis.

Didžiausia bėda yra ta, kad ES komisarai supranta savo likimo perspektyvą. Tuo jie tampa kaskart vis pavojingesni savo iniciatyvomis - Kaja Kallas, Uršulė fon der Leyen... Joms/jiems belieka mus gąsdinti būsimu karu, kuris gal įvyks po 5 ar 10 metų... O jei neįvyks?..

Jungtinė Karalystė bent viešai nesureagavo į šiai šaliai įvestą 10 proc. jos prekių importo į JAV muitą. Kodėl? Viena priežasčių - akivaizdus, nors ir nepaskelbtas JAV karas su JK dėl Ukrainos užvaldymo. Džo Baideno administracijos JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas paskelbė, kad taip vadinamą sutartį dėl retųjų metalų Ukrainoje Vladimiras Zelenskis už paramą buvo pasiūlęs JAV.

Tačiau sutartį su slepiamais jos slaptais protokolais Ukraina pasirašė su Jungtine Karalyste. Kodėl D.Trampo administracija turi to atsisakyti? Jau skelbiama, kad JAV nori perimti ne tik Ukrainos išteklius, energetiką, uostus, bet ir Ukrainos dujotiekių sistemą. Skelbiama, kad paskutinis JAV ir Ukrainos valdžios atstovų susitikimas dėl šios sutarties baigėsi ne tik be rezultatų, bet ir vyko nervingai.

V.Zelenskis, padedamas ir intriguojamas Jungtinės Karalystės valdžios ar/ir tarnybų, akivaizdžiai vilkina Ukrainos sutarties su JAV pasirašymą. Tai - ne tik V.Zelenskio elgesys susitikimo su D.Trampu metu Baltuosiuose Rūmuose. Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas paskelbė, kad karinių operacijų prieš Rusiją ruošimui vadovavo JAV generolai, ukrainiečiai jau viešai aptarinėja informaciją apie Londone Ukrainos valdžios statytinių vardu įregistruotą įmonę prekiauti Ukrainos resursais.

Tai daroma be privalomo pagal Ukrainos Konstituciją sutarties ratifikavimo Aukščiausioje Taryboje, nesulaukus ir Ukrainos Konstitucinio Teismo sprendimo dėl įstatymo apie Ukrainos žemės išpardavimą šio proksi karo metu. Ši viešai negarsinama JAV ir JK dvikova dėl Ukrainos valdymo - tai taip pat karas. Kol kas šaltasis, tačiau tikras. Jo metu JAV renka kompromituojančią medžiagą ne tik apie Ukrainos valdžios korupcinę veiklą šio proksi karo metu, bet ir apie Europos šalių valdžių atstovų korupciją.

Todėl Lietuvos nominali valdžia, be mūsų žinios ir sutikimo beatodairiškai mus kišdama į Prancūzijos ir JK rikiuojamas iniciatyvas siųsti karius į Ukrainą, tai turi įvertinti ir apsispręsti, kurioje šių dviejų susirėmusių galių pusėje ji yra. Tai daroma be JTO Saugumo tarybos sprendimo dėl taikdarių misijos, ir naivu manyti, kad veto teisę JTO Saugumo taryboje turinčios Rusija, Kinija ir JAV tam pritars. Jos ką tik Jungtinėse Tautose pademonstravo jų vienybę, priimant rezoliucijas dėl Ukrainos. Tad į karo veiksmų Ukrainą ruošiamasi siųsti kelių NATO šalių (ir be abejo, Lietuvos) karius ne tik be JTO mandato, bet ir be JAV dalyvavimo. Drąsi Baltijos „tigrė"...

Mūsų „žvalgybos" tarnybų veiklos šioje srityje nesimato, o ir būsimam VSD vadovui tokių klausimų Seime neišgirdome. VSD funkcija telieka gąsdinti mus ir gaudyti Rusijos šnipus, renkančius viešą informaciją. Todėl net nesvarbi pavardė šio asmens, kuris „turiningai" pristatė save Seime.

Ką šiose daugiaplanėse kovose bendrininkais renkasi JAV? Panašu, kad Rusiją. Ne tik dėl to, kad šiuo metu pasaulyje tik trys valstybės elgiasi taip, kaip jos nusprendžia - JAV, Rusija ir Kinija. Bet ir dėl to, kad Ukrainos fronte net su sankcijomis Rusijos nepavyko įveikti. Ir dėl to, kad Rusija didžiausia branduolinio ginklo galia, su kuria lyginasi tik JAV. Ir dėl to, kad reikia spręsti Irano, ir Kinijos, ir Izraelio - Palestinos klausimus... Ir dėl to, kad „Patriot" raketų sistemų jas užsakiusiems eilėje reikia laukti 8 metus. Ir dėl to, kad Kinija kontroliuoja 80-90 proc. retųjų metalų pardavimų pasaulyje. Ir dėl to, kad JAV ir Prancūzija iš Rusijos ar „Rosatom" dukterinės įmonės Kazachstane perka deficitinį uraną, o „Boeing" lėktuvų gamybai reikia Rusijos titano...

Tiems, kurie skelbia, kad D.Trampas vykdo ne JAV, bet Rusijos politiką, siūlau susipažinti su D.Trampo įsakais dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. Taip, gal tai ir yra su Rusija dėl Ukrainos pasidalinimo suderintas scenarijus, tačiau jame JAV siekia savo tikslų. Matome, kad JAV atkuria santykius su Rusija, o su Ukrainos nominalia valdžia santykius laidoja.

O mes, Lietuva, ko siekiame? Jau paskelbta, kad JAV išveda 10 tūkst. karių iš Lenkijos, kad 90 tūkst. karių JAV ruošiasi sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas. Kodėl? Kodėl iki D.Trampo įsako dėl muitų pasirašymo nepagalvojome atnaujinti diplomatinių santykių su Kinija?

Bent aš nenoriu, kad Lietuva „nepavargtų būti Ukraina". Ne tik dėl to, kad tai labai dviprasmiškas šūkis. Nenoriu, kad Lietuva išvis taptų Ukraina, kartotų akivaizdžias jos nominalios statytinių valdžios klaidas.

Mes nesimokome Ukrainos pamokų, nežinome, kas valdo nominalią mūsų valdžią, nominalią Ukrainos valdžią.