Zigmas VAIŠVILA: Spekuliacijos „nepriklausomybe“

„Nepriklausomybe" pavadinta mūsų energetinės sistemos didesnė priklausomybė nuo mūsų aprūpinimo elektra (pagrindinis mūsų šaltinis nestabilus - vėjo jėgainės), rezervinėmis galiomis, sistemos sužiedinimo rizikos padidinimas ir priklausomybė tik nuo vakarinių kaimynų. Girtasi, kad nuo 2022 m. neperkame rusiškos ir baltarusiškos elektros energijos, tačiau mūsų tinklais užtikrintas jos perdavimas kitiems. Kas tie „patriotai", nusprendę, kad Lietuva turi vykdyti sankcijas rytiniams kaimynams, bet padėję jų nevykdyti vakariniams ir/ar šiauriniams Baltijos šalių kaimynams? Tapo įpročiu aferas dangstyti „nepriklausomybės" sąvoka.

Net mūsų valdžios koridoriuose vaikštantys ir žmonių nesiklausantys jau nebekalba apie Lietuvos Šiaurės Atlantinę orientaciją ir integraciją. Suprantama, nes po JAV ultimatumų dėl Grenlandijos ir Kanados akivaizdu, kad NATO sutarties 5 straipsnis tapo butaforija - dėl Danijos, Kanados gynybos nuo JAV reikės visų šalių, įskaitant ir šias teritorines pretenzijas pareiškusių JAV, sutarimo. Todėl šiems mūsų veikėjams ir veikėjoms, vis dar beatodairiškai kartojantiems senas maldas, reikėtų suprasti, kas yra valstybės nepriklausomybė. Ir teisiškai, ir ekonomiškai.

Teisiniai nepriklausomybės pagrindai. Tautos 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis tebeskelbia, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucijos 150 straipsnyje skelbiamas jos sudėtine dalimi esantis 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės", nustatantis, kad valstybės suverenitetas gali būti atiduotas, jei tam referendume pritars 3/4 visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių. Taip Tauta nusprendė 1991 m. vasario 9 d. Nepastebėjau, kad ši iškili diena būtų paminėta.

Energetika - valstybės ekonominis pagrindas. Liekame prijungti prie Skandinavijos elektros tinklo (bendros tokios Europos sistemos nėra, jų - šešios). Tad sistemos veikimui būtiną sužiedinimą mums užtikrina tik Švedijos - Lietuvos NordBalt jungtis, kuri nuo eksploatacijos pradžios 2016 m. iki 2018 m. dėl gedimų ir nutraukimų neveikė 31 kartą. Ir ministru buvęs ne energetikas Dainius Kreivys tikino, kad dėl to kyla kainos. Skelbta, kad ji veiks 15 metų, tačiau prieš „istorinę" š. m. vasario 8 d. pradėta skelbti, kad vis gendanti NordBalt veiks 30 metų. Duok Dieve!

Pirkti elektrą teisę turime tik iš NordPool biržos. Savos, net pigesnės, pirkti negalime. Įstatymu užsidraudėme. LitPolLink jungtis su Lenkija, kuri yra kitame elektros tinkle, kol kas mums ne ką teužtikrina. Lenkijos šiaurės rytuose elektros energijos trūksta. Paskelbta apie 20 mlrd. eurų kainuosiančios pirmos 3 reaktorių AE statybą Lenkijoje prie Baltijos jūros. Gal po 10 metų ji veiks, tačiau planuojamos tokių trijų AE devyni reaktoriai užtikrins tik 30 proc. Lenkijos poreikių.

Klaidina mus ir aiškinimu, kad elektros energiją gamina Kruonio HAE. Naudodama pigesnę naktinę elektros energiją, ji iš Kauno marių siurbia vandenį į rezervuarą, o esant poreikiui atgal išleidžiamas vanduo suka turbinas. Efektyvumas - 74 proc., t. y. aukojant 26 proc. elektros energijos, uždirbama finansiškai už brangesnės elektros energijos pardavimą. Ši HAE statyta, kad užtikrintų rezervinę galią Ignalinos AE antrajam reaktoriui, pirmajam tai užtikrino Elektrėnų pajėgumai. Tačiau Ministro Pirmininko A. Brazausko vadovaujama Vyriausybė pasidavė Europos Komisijos spaudimui nutraukti saugios pagal TATENA reikalavimus Ignalinos AE veiklą. Jos reaktorių darbo saugumas buvo užtikrintas po to, kai Lietuvos žaliųjų ir Tarybų Lietuvos vyriausybės kvietimu atvyko TATENA komisija. Pagal jos išvadas Švedijos skirtomis lėšomis buvo pertvarkyti RBMK reaktoriai, mechaniškai apribojant grafito strypų judėjimą, kad praradus valdymą, nepasikartotų Černobylio AE avarija - grandininė reakcija ne plėstųsi, bet sloptų. Šiuo Ignalinos AE pavyzdžiu vėliau buvo pertvarkyti visi TSRS teritorijoje veikiantys RBMK reaktoriai, nors dėl to 25 proc. sumažėjo reaktorių galia.

Kita mūsų „nepriklausomybė" paskelbta 2014 m. spalio 27 d. - SGD terminalo veiklos pradžia. Rusijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė už mus nusprendė nebepirkti rusiškų dujų vamzdžiu. Ir nesvarbu, kad skystos dujos brangesnės už vamzdžiu tiekiamas ir kad iki 85 proc. jų rusiškos, perkamos per tarpininkus iš rusiško „Novatek". Mat sukurta „platforma" mūsų „visuomeniniu" indėliu į jų kainą surinktas lėšas mokėti neįvardintų akcininkų ofšorui, o „Klaipėdos naftai" lėšas investuoti ne Lietuvoje, bet į analogiškus terminalus Pietų Amerikoje. „Kažkodėl" iškart nepirkome šio SGD terminalo - už jo nuomą sumokėjome iki 3 kartų daugiau.

Dar viena mūsų „nepriklausomybės" įslaptinta diena - 1999 m. spalio 29 d. „Banque Paribas" ruoštame monopolinės Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių naftos" (15 mln. tonų per metus) privatizavimo konkurse dalyvauti planavo „Neste", „Shell", „Lukoil", „Elf" ir „Conoco". Netikėtai be konkurso ši įmonė „parduota" JAV bendrovei „Williams International". Sunku pardavimu vadinti šios įmonės drauge su Būtingės terminalu ir Biržų naftotiekiu atidavimą su milijardiniu primokėjimu ir gausių įsipareigojimų Lietuvos valstybei prisiėmimu. Norėta, bet išsigąsta prijungti dar ir „Klaipėdos naftą".

Tuometinio Tėvynės sąjungos ūkio ministro Vinco Babiliaus šūkis „Neprileisime Ivano prie vamzdžio!" netruko atsiskleisti. Po kelių metų „Williams" tai pardavė rusiškai „Jukos", kuri ir 1999 m. dėl to rungėsi su „Lukoil". Valstybės garantijas „Jukos" suteikė jau Ministras Pirmininkas A. Brazauskas ir finansų ministrė D. Grybauskaitė. Dar vienas šios Rusijos Federacijos valstybės paslapties „nuopelnas" Lietuvai.

Retas žino, kad derybas dėl „Mažeikių naftos" Respublikos Prezidento rūmuose vykdė net ne „Williams", bet juos atstovavę mūsų, t. y. kitos pusės atstovai Seimo narys Andrius Kubilius (mano grupiokas Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete) ir signataras Aleksandras Abišala (buvęs to paties Fizikos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojas, Lenino vardo stipendininkas) su tam besipriešinusiu „Mažeikių naftos" vadovu Gedeminu Kiesumi ir įmonės konsultantu mano kitu grupioku „Verslo raktas" direktoriumi Gintaru Valiukoniu.

Mano draugas Gintaras per tą mėnesį pražilo, užsidarė ir su niekuo nebenorėjo bendrauti. Derybas prižiūrėjo Prezidento Valdo Adamkaus vyr. patarėjas Juozas Kazickas. Verslo filantropas. Po daugelio metu iš tiesioginės V. Adamkaus lietuvių išeivių aplinkos sužinojau, kad „Mažeikių nafta" buvo ir JAV rinkimų skolų atidavimo mechanizmas, o Lietuvos Prezidentas - instrumentas.

45 metų G. Kiesus, dvidešimtmetis jo sūnus Valdas ir 38 metų vairuotojas Alfonsas Galminas ant šio aukuro padėjo nukirsdintas savo galvas. Nesutiko su tuometinės Konservatorių partijos melais, kad „Mažeikių nafta" dirba nuostolingai. Visų Lietuvos vyriausybių dirbtinai be apyvartinių lėšų smukdyta įmonė per pusmetį grąžino skolas biudžetui ir „Sodrai", kai metus laiko Vyriausybei vadovavęs Mindaugas Stankevičius suteikė Vyriausybės garantiją 10 mln. USD paskolai „Mažeikių naftai".

Įmonė pati pradėjo pirkti naftą ir perdirbti ne tik svetimą žaliavą, statyti kuro kolonėlių tinklą „Ventus". Šiandien visa tai - Lenkijos valstybės naftos koncerno „Orlen" nuosavybė. Nes „Jukos" suderintai su Lietuvos Ministru Pirmininku A. Brazausku šį ūkį pardavė „Orlen". To pagrįstai (net bakšišu sustiprinus šiuos siekius) tikėjęsi kazachai liko su nosimi. Lenkijos naftos perdirbimo įmonė „Petrochemia Plock" (tuo pat metu „sovietų" pastatyta „Mažeikių naftos" identiška dvynė) dirbo pelningai. Nes Lenkijos valdžia jos nežlugdė, o dar „Solidarumo" laikais ją vamzdžiu sujungė su Gdanske pastatytu naftos importo terminalu. Lenkija šią alternatyvą „Draugystės" naftotiekiui iš Rusijos naudojo dalykiškai - naftą pirko ir vienu, ir kitu vamzdžiu. Ne taip, kaip Lietuva, už 300 mln. USD pasistačiusi Būtingės naftos terminalą ir drauge su Biržų naftotiekiu atidavusi jį „investuotojams" iš JAV.

Kada pradėsime gyventi, vadovaudamiesi sveiku protu ir sava valdžia?