5 nuotr.Paaiškėjo, kad užsikrėtusiųjų koronavirusu yra gerokai mažiau, nei buvo skelbta iki tol. Pasirodo, iki šiol buvo teikta informacija apie teigiamus laboratorinių tyrimų rezultatus, o ne apie užsikrėtusius žmones. O tyrimai daromi ir tam pačiam žmogui: jei abu testai jam būna teigiami, į statistiką toks asmuo patekdavo kaip du užsikrėtusieji.
Balandžio 27-ąją buvo paskelbta, kad iš viso patvirtintos 1449 COVID-19 diagnozės, o balandžio 28 d. duomenimis, jų buvo 1344. Kas čia per stebuklas? Pasirodo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) anksčiau teikdavo informaciją apie teigiamus laboratorinių tyrimų rezultatus, o ne apie teigiamus atvejus (žmones).
Konkretus pavyzdys: užpraeitą parą teigiami buvo 18 mėginių, tačiau realiai nustatyti tik 5 nauji koronaviruso atvejai. Mat laboratorijos teikia bendrą iš gautų ėminių nustatytą koronaviruso infekcijų skaičių. Į šį skaičių įeina tiek naujai nustatytieji atvejai, tiek pakartotiniai. O žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Jei antras testas teigiamas, toks atvejis į statistiką kartais patekdavo kaip naujas susirgimo atvejis.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė epidemiologė Daiva Razmuvienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad beveik visose valstybėse buvo daromos tokios pat klaidos. Lietuvoje - dėl to, kad buvo bandoma informaciją pateikti kuo greičiau.
D.Razmuvienė atskleidė ir daugiau niuansų, kodėl skelbta informacija neatitikdavo situacijos.
„Kiekviena šalis turi savo epidemiologines dedamąsias, nes galima faktus traktuoti ir vienaip, ir kitaip. Todėl, pavyzdžiui, ir kyla klausimai, kaip čia pirmas koronaviruso atvejis paaiškėjo vasario 25 d., kai atsirado vasario 21 d. Reikia epidemiologinio išsilavinimo, kad galėtumei tai suprasti. Tačiau taip yra dėl to, kad gali rinktis iš dviejų galimybių, ką tu registruoji: ar pirmus ligos simptomus, ar datą, kai laboratorija patvirtino, kad tu sergi“, - dėstė D.Razmuvienė.
Epidemiologė akcentavo, kad „užsienio valstybės taiso mirčių nuo COVID-19 skaičių, kuris pagal oficialią statistiką netgi yra dvigubai didesnis nei realus“. Kaip gali atsirasti tokie netikslumai net ir dėl mirties atvejų? D.Razmuvienė pateikė konkretų Lietuvos pavyzdį, kai ne nuo koronaviruso miręs asmuo buvo įrašytas į statistiką. Ligoninė, kurioje buvo daug užsikrėtusiųjų, informavo, kad žmogus mirė. Jis buvo užfiksuotas kaip miręs nuo koronaviruso, o po kelių dienų paaiškėjo, kad jo ėminys yra neigiamas.
Faktai
Trečiadienio 7 val. duomenimis, Lietuvoje antradienį patvirtintas 31 naujas užsikrėtimo COVID-19
atvejis (ištirti 6392 ėminiai). Užfiksuotas naujas židinys - Kretingos rajone veikiančioje Kartenos slaugos ligoninėje virusu užsikrėtė 22 pacientai.
Beje, vakar popiet paaiškėjo, kad užsikrėtę yra ir 5 Kartenos slaugos ligoninės darbuotojai.
Šiuo metu COVID-19 infekcijos sukelta liga serga 767 žmonės. Iš viso patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1375. Mirė 45 žmonės, 563 oficialiai laikomi pasveikusiais.
