Antroji Lietuvos religija - joks krepšinis. Daug didesnis mūsų pasididžiavimas yra švaistymas. Toks šventas, neatplėšiamas bruožas. Kasdien jį demonstruoja visi. Ir smulkus vagišius prekybos centre, ir Seimo nario šviesybė.
Vagišius, neapskaičiavęs ir pavogęs daugiau nei vienas “minimumas” - 130 litų, keliauja į tardymo izoliatorių. Seimo narys - į šiltus kraštus. Atsikvėpti nuo šoko, patirto įžeidus viešąjį interesą. Bet ne Baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį sodinama.
Seimo narys gali drąsiai vogti iš kiekvieno piliečio. Susimokėti valdiškais pinigais už prabangų automobilį. Esą nuomojamą, bet jau nusižiūrėtą pasilikti visam laikui. Jei kas pagaus - grąžins pinigus. Ne savo, o ištrauktus iš rinkėjų kišenių.
Net ir grąžinęs tai, ką nudžiovė, eilinis vagišius vis tiek stotų prieš teismą. Gautų bent lygtinai. O dėl valstybės politikos nemoki tapusi šeima su mažais vaikais atiduotų savo namus bankui ir eitų. Į niekur. Į nežinomybės šaltį. Į nusivylimą ateitimi. Į makabrišką koncertą, kuriame skambėtų premjero odė apie įlietus milijardus tūkstančiams darbo vietų sukurti.
Bet būk kokia baukute be vairuotojo pažymėjimo - galėsi savo antrajai pusei leisti net su šviesoforais kariauti. Arba tapk aču - paremsi Raseinių miestelio nekilnojamojo turto rinką. Nustebinsi net geriausių Vilniaus komercinių patalpų nuomotojus. Išpūsi naują kainų burbulą.
Jei kas ir sugėdins Seimo narį, jis ištrauks neatremiamą kozirį. Rypaus apie politinį susidorojimą. Nes įstatymų leidėjas toks šventas, kad mojuoti Baudžiamuoju kodeksu prieš jo išskirtinę nosį - amoralu. Negražu. Provokacija. Kėsinimasis į teisinę nekaltybę.
Vagis vagiui akies nekerta. Todėl apsivogęs, atleiskite, parlamentinę veiklą blizgančiu mersedesu vykdęs seimūnas niekada necyptels, jog matė ir grožėjosi, kaip apvagiama valstybė.
Jis pats sėdi toje pačioje valtyje. Gali ja nuplaukti kad ir į Tailandą. Kaip koks karalius pasidaryti pedikiūrą ir pasilinksminti su iškrypėliais darbo metu.
Spjauti į mandatą ir apkalbas. Gulėti po palme, o balsuos koks sacharukas. Parašyti vulgarių įspūdžių į internetą. Bet ne prašymą priimti atgal mandatą.
Didžioji Britanija krūptelėjo išgirdusi, kad už mokesčių mokėtojų pinigus vietos ministrai ir parlamentarai prisipirko šokoladinių Kalėdų Senelių, šuniukų ėdalo, bulvių skutiklių. Kilo baisus triukšmas.
Keturiems karalystės įstatymų leidėjams pakvipo Baudžiamuoju kodeksu. Mūsų Seimo nariai to negali pažinti, nes lietuviškas kodeksas - bekvapis. Daug paprasčiau pasidžiaugti, kad nulėkė generalinio prokuroro galva. Gal dar lėks ir pavaduotojai.
Ir valstybėje stos ramybė. Visi pamirš vagystes, nes seks, kas bus įšventintas į naujuosius generalinius prokurorus. Lyg taip pasikeistų vagysčių dengimo sistema.
Lyg būtų pataisyta ydinga praktika vilkinti šauksmingai pradėtus tyrimus. Kuriuos kadaise būdavo leidžiama vykdyti tik tris mėnesius. Nespėjus su laiku gaudyti valstybės kenkėjų, aukštesnį prokurorą reikėdavo įkalbėti duoti dar laiko.
Kad argumentai teismui taptų svaresni. Spragtelėtų antrankiai.
