Dar viena pasakėlė apie blogą lietuvį

O dabar pažiūrėkime, kokios pasaulio šalys, anot indeksuotojų, pačios jautriausios ir mielaširdiškiausios. Pirmajame geriausiųjų ketvertuke - Mianmaras, Indonezija ir Naujoji Zelandija. Net trys valstybės, kurias vien pernai ištiko po 2-3 žemės drebėjimus, viršijančius 7 balus. O Indoneziją dar ištiko ir cunamis. Tad nieko stebėtino, kad šiose valstybėse, kur taip dažnai atsitinka stichinės nelaimės, žmonės savanoriškai gelbėja kitus, nebūtinai pažįstamus, iš po griuvėsių, dalijasi pastoge ir t.t. Negi galėtų elgtis kitaip? Juk vienas tokiose situacijose pražūsi. Tu negelbėsi - kitą kartą tavęs negelbės. Jautrumas tiesiogiai priklauso nuo geografinių sąlygų. Tad jei Lietuvoje ristųsi cunamiai, skilinėtų žemė, mes irgi elgtumėmės lygiai taip pat, kaip Mianmaro gyventojai. Nesvarbu, kad nesame budistai.

Į mielaširdingiausių pasaulio valstybių dvidešimtuką, anot indeksuotojų, papuolė ir trys Afrikos valstybės. Kenija, Siera Leonė ir Zambija. Tad kyla klausimas. Kokius vaikus lietuviai, įskaitant popsines žvaigždutes, toje pačioje Zambijoje nuolat gelbėja? Ir kam teikti pagalbą Afrikos moterims, jei pačioje Afrikoje, anot indeksuotojų, tiesiog tiršta vietinių zulusų, susu, kisi, t.y., aukotojų, savanorių pagalbininkų ir t.t. Ir kam Vakarai siunčia Afrikai labdarą, jei čia vietinių labdarių pilna. Peršasi mintis, kad vietiniai net nesuprato, ko indeksuotojai klausia. Ar tiesiog iš mandagumo pasakė baltaodžiui „taip, sere“, „taip, mem“. Nes tampa neaišku, kurių galų tie afrikiečiai bėga į beširdę Europą. Kodėl ne į Zambiją? Nes, anot indeksuotojų, net Vokietija savo gailestingumu atsilieka nuo Zambijos.

Sąraše savo negailestingumu išsiskiria ne tik Lietuva, bet ir Gruzija, Latvija, Čekija, Vengrija. Šalys, kurių gyventojai suvokia labdaringumą ne taip kaip afrikiečiai, bet europietiškai. Iš pradžių pats savimi pasirūpink, kad niekam ekonomiškai nesėdėtum ant sprando. Jei pinigų liks, gali paaukoti. Bet lietuviui, o, matyt, ir čekams, gruzinams bei vengrams, atliekamų pinigų beveik nelieka. O jei kam duoda, netrimituoja. Nes paprastai šelpia giminę. O savanorystė? Kažin, ar tyrėjai Gruzijoje ropštėsi į kalnus. Kur kaukaziečiai vieni kitus gelbėja po kiekvienos nuošliaužos. O Lietuvoje? Jei indeksuotojai būtų apklausę krašto apsaugos savanorius ir visus savanoriškai plušančius už minimumą, savo savanoryste turbūt lenktume Mianmarą. O dabar galima pagalvoti, kad mūsų net neklausinėjo. Indeksus sudėliojo iš fantazijos. Tad bėk, lietuvi, į Afganistaną. Afganai mielaširdingesni.