Ir vėl tik vienas (Landsbergis) stengiasi dėl valstybės

Gal dar ir nuo gripo privalomai paskiepys? Kūno masės indeksus išmatuos? Pirma, ir taip aišku, kad Lietuvoje visų partinių darinių lyderiai saugumiečių seniai patikrinti. Ir be jaunojo Gabrieliaus pasiūlymo. Biografijos išnarstytos. Turtai suskaičiuoti. Jų kilmė nustatyta. Ryšiai taip ištyrinėti, kad specialiosios tarnybos jau galėtų įsidarbinti ryšių mazgais. Gal Algirdą Butkevičių tikrins? Jei socialdemokratai taps valstiečių partneriais. Tikrai ne. Jei premjerui leista dirbti su slapta informacija, jis jau seniai patikrintas.

Tačiau ką girdime, regime? Tipišką konservatoriaus psichologiją! Įdiegtą patriarcho senelio. Sėdžiu bunkeryje. Vienas stengiuosi dėl valstybės gerovės. Bet bunkeris apsuptas įtartinų priešų, kenkėjų. Net troleibusuose neaiškios personos. VSD nepatikrintos. Iškiši iš bunkerio pirštą - nukąs ranką.

Kaip jaunasis politikas ketina vadovauti partijai, jei kiekvieną kitamintį jau dabar regi kaip įslaptintą priešą? Tai ne bendražygių ieškojimo, piliečių konsolidavimo, bet jų atstūmimo politika. Priešas, kuris už mus nebalsavo. Priešas, kuris ne iš mūsų partijos. Priešas, kuris pakritikavo. Neklystančią partiją. Keista regėti jauną žmogų, turintį tokį politiškai davatkišką požiūrį. Veikiau tinkantį Šiaurės Korėjai. Ar lozungui „Viena partija - viena tiesa“.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iš KGB rūmų slapti dokumentai buvo ištąsyti maišais. Maišų turinys dingo. Matyt, buvo daug bijančių, kad ir apie juos bus kas nors paviešinta. Stalino laikais apie kiekvieną bent kiek iškilesnį lietuvį buvo kaupiami agentūrinių pranešimų-įskundimų maišai. Negi tokių laikų jaunasis Gabrielius geidauja? Su agentūrinių pranešimų maišais. Kokiais? Lininiais ar džiuto? O gal tik elektronine forma? Galų gale kam geidauti. Šis stalinistinis palikimas jau įsisavinamas. Tikėtina, kad, formuojant naująją Vyriausybę, į S.Daukanto aikštę ims skraidyti ir atitinkamos specialiųjų tarnybų pažymos. O kaipgi be jų? Juk neįdomu, kai nėra slaptų naujojo Ministrų kabineto sudėliojimo svertų. Tad vieną „bunkerį“ turėsime S.Daukanto aikštėje, o kitą - Seime. 31 asmens pavidalu. Su aplaužytomis neįtaraus bendravimo antenomis.

Parafrazuojant Andrių Kubilių, konservatoriams reikėtų susiveržti savo retorikos diržus. Nes leitmotyvas toks. Norėjome dirbti, bet priešai neleido. Priešai užverbavo rinkėjus. Užėmė parlamentą. O dabar kenks valstybei. Ai, kaip baisu. Dardėsime pas Putiną. (Matyt, tas Putinas vienos konservatorės pavidalu sutrukdė laimėti ir Algirdui Paleckiui.) O jeigu naujai išrinktieji nekenks? Tiesiog dirbs? Fantazija tokio scenarijaus nenumato? Kitos pralaimėjusios partijos elgiasi solidžiau. Analizuoja savo klaidas. Nes rinkimuose visada kažkas laimi, o kažkas pralaimi. Tai nuolatinė rinkėjų simpatijų švytuoklė. Niekas kaip monolitas nestūkso.