Mandagumas verčia nekritikuoti naujosios Vyriausybės darbo bent 100 dienų. Tačiau per 100 dienų galima tiek nuklysti, kad kelio ieškosi 4 metus. Tad, nors ir atsargiai, bet kai kuo suabejosime.
Naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson ryžosi naujovei. Įsteigė ministrei patarinėsiančią kolegiją. Sudarytą iš ministerijos darbuotojų ir visuomenininkų. Naujovė savaime pagirtina. Nes „valstiečiams“ kultūra yra viena iš prioritetinių sričių. Ne veltui Ramūnas Karbauskis nutarė vadovauti Seimo Kultūros komitetui. Tad ir iš Kultūros ministerijos, matyt, tikimasi visų Lietuvos regionų, visų pakraščių kultūrinio pakilimo. Kad įsivyrautų žmogaus kultūrinio švietimo ir kultūrinio prieinamumo darna.
O dabar žiūrėkime, kas ministrei šiuo klausimu patarinės? Ar bent vienas kultūros darbuotojas, dar užsilikęs provincijoje? Toli gražu. Kolegiją sudaro asmenys iš Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Nidos, Antverpeno ir Helsinkio. Kai kurios asmenybės netgi labai solidžios. Tačiau ką gerbiamas estas - rašytojas, filosofas, dėstantis net ne Taline, bet Helsinkio universitete japonistiką, gali išmanyti, ko reikia „japonui“, gyvenančiam Kaniukuose? Tik tiek, kad galės kolegiškai japoniškai pasikalbėti su Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju, grafiku, filosofu Arūnu Gelūnu. Irgi besidominčiu japonų kultūra. Labiau tikėtina, kad tokios sudėties kolegija patarinės ministrei, kaip aktyviau propaguoti mūsų menininkus užsienyje. Pvz., rengti Antverpeno šiuolaikinio meno muziejuje parodas. Kaip UNESCO pristatyti tarpukario Kauno architektūrą. Ir t.t. Bet R.Karbauskio vizijoje - pirmiausiai tuos lobius reikėtų tolygiau pasklaidyti ir pristatyti pačioje Lietuvoje. O dabar tikėtina, kad propaguosime save Skandinavijai, Japonijai, Prancūzijai ir Nyderlandams. Ministrė apie 20 metų pristatinėjo mūsų kultūrą užsienyje. Tad ši kryptis bus tikrai išgvildenta ir išpurenta. Tai kryptis į kultūros diplomatiją. Į aktyvesnę Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje. Ir užsieniečių - Lietuvoje. Taip pat į besiniveliuojantį, banaliai provokuojantį ir dekadansą patiriantį meną be sienų. Galiausiai įsikūnijantį į „vamzdį“.
Kolegijos sudėtyje yra ir kultūrinių programų organizatorių. Tik kažin ar skirtų vietiniam vartojimui. Nes kolegijoje puikuojasi „Vilnius-Europos kultūros sostinė-2009“(VEKS-2009) buvusios direktorės Elonos Bajorinienės pavardė. Na, ir ką galėtų patarti? Kaip ant Kupiškio kultūringai ištaškyti kelis milijonus vien fejerverkams? Kupiškėnams toks reginys, aišku, patiktų. Bet žmonių, atsainiai žvelgiančių į valstybės finansus, iš viso negalima laikyti kultūringais. Savo fantazijose tiek priplanuos brangių renginių, kad joks valstybės biudžetas nepaveš.
Retorinis klausimas. Kas iš tikrųjų vadovaus Seimo Kultūros komitetui? Patarėjų kolegijos sąstatas, o ir paties komiteto sudėtis palankesnė ne R.Karbauskio, bet A.Gelūno vizijoms. Socdemas filosofiškai palinksės filosofui. Du konservatoriai pritars filosofui. O žodžiai „profesorius iš Helsinkio“ gali ir bent vieną „valstietį“ sugluminti.