Praėjo pirmi sunkmečio metai po naktinių mokestinių perversmų, kurie 35-40 proc. paaštrino ir taip gilią pasaulinę recesiją Lietuvoje. Naktinių žiovavimų klaidos pripažintos, bet neištaisytos. Rezultatai ir jų priežastys aiškūs kaip ant delno, o kokios bus išvados?
Naujas mokestis
Toks vaizdas, kad jokių. Naujuosius pasitikome su užkrautu nauju mokesčiu už pajamas natūra, nors patys mokesčių sergėtojai viešai pripažįsta, kad šio mokesčio administravimas bus pagal sunkiai pritaikomus ir abejotinus kriterijus, jo kontrolės mechanizmų dar nėra, o administravimas bus brangesnis negu pajamos. Bet ar kam tai svarbu, tikslas yra bloginti verslo egzistenciją ir galutinai ją padaryti naikintina struktūra.
Bet tokia šalis, kur vien tik valdininkija, neegzistuoja. Tiesa, įdomu, kokį mokestį už pajamas natūra mokės pats premjeras, Seimo ir Vyriausybės nariai. Juk tų nesibaigiančių furšetų, priėmimų, prezentacijų metu prikimšti skrandžiai ir išgertas vynas irgi pajamos natūra, o kur dar reprezentacinės išlaidos? Bet tai juk smulkmena, pakalbėkime apie rezultatus.
Arti 300 000 bedarbių armija, tūkstančiai bankrutuojančių įmonių, sumažintos pensijos, mokytojų bei medikų atlyginimai, skolų bagažas išaugo iki 40 proc. BVP ir kiekvienam mūsų - nuo ką tik gimusio iki žilagalvės senučiukės - užkrauta po 8000 litų skolos našta, ir tai dar ne riba. Užtat mamoms uždrausta gimdyti (žinoma, jei jos dirba), iki 50 proc. BVP kuriama šešėlyje, kur pajamos nepatenka perskirstymui ir socialinių problemų sprendimui, išaugo kontrabanda, pablogėjo kriminogeninė situacija, sumažėjo vartojimas, šalies konkurencingumas, patrauklumas investicijoms.
Ir tai dar ne pabaiga. Prisipirkome vakcinos nuo kiaulių gripo pasibaigus epidemijai, kai kitos šalys nežino, kaip ja atsikratyti, ieško būdų, kaip grąžinti, padovanoti ar parduoti, nes utilizacija kainuotų papildomai. O mes lengva ranka leidžiame taip sunkiai uždirbtus milijonus.
Papildomos išlaidos verslui
Uždarėme atominę elektrinę, užkrovėme papildomas išlaidas verslui ir visiems Lietuvos gyventojams. Tai, kaip ir padidinti naktiniai mokesčiai, dar kartą padidins šalyje gaminamos produkcijos sąnaudas, mažins konkurencingumą, eksporto mastą, o papildomos gyventojų pajamos, išleistos elektros energijai, mažins vartojimą, ir taip vėl viskas nuo pradžių. Kas gi buvo padaryta Lietuvos vyriausybės ir energetikų, kad tas kainų šuolis būtų sušvelnintas? Gerai paanalizavę galime drąsiai teigti, kad nieko. Liūdniausia išaiškėjo, kad Lietuva neturi ilgalaikės energetinės strategijos. Ir tai rodo pastarųjų metų įvykiai: sukurtas nacionalinis investuotojas ir sunaikintas, skirstomieji tinklai buvo išskirti, dabar vėl sujungti. Siekiant demonopolizuoti šalies energetiką, įvyko atvirkštinis procesas - sukurta vertikaliai integruota monopolija “Lietuvos energijos” pagrindu, ji vėl bus skaidoma.
Lems nafta ir dujos
Sustabdžius Ignalinos AE, kuri gamino pigiausią elektros energiją Baltijos šalyse, elektros energijos kainą, esant dabartiniams sprendimams, lems naftos ir dujų kainos. Pagrindiniu elektros energijos gamintoju tapus visiškai neefektyviai “Lietuvos elektrinei”, kur 83 proc. kuro balanso 2010 metais sudarys gamtinės dujos, kurios vamzdžiais importuojamos iš Rusijos ir tik iš dalies mazutas. O Lietuvos termofikacinės elektrinės konkurencingos tik šildymo sezono metu ir visiškai neturi įtakos sprendžiant dėl šalies apsirūpinimo elektra patikimumo.
Taigi elektros energijos kaina vartotojams priklauso nuo apsirūpinimo elektra šaltinių pasirinkimo, t.y. nuo gamybos vietoje elektros energijos iš gamtinių dujų, jos savikaina Lietuvos elektrinėje 29,32 ct/kW h. Lietuva šiemet planuoja suvartoti 9,1 TWh elektros energijos. 5,1 TWh pagamins vietos gamintojai, kurių elektra labai brangi, ir 4 TWh - iš importuotojų, kurių energija dvigubai pigesnė. Čia man, kaip verslininkui, ir nebesusiveda nei logika, nei ekonomika. Po energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos pigios elektros energijos fobijos priedanga mes pirksime brangią “lietuvišką”, pagamintą iš brangių rusiškų dujų. Taigi jau dabar per viešąjį interesą atitinkančių paslaugų kainos sudedamąją visa pramonė dotuoja tiek neefektyvią vietinę generaciją, tiek dujų importą, dėl to iškreipiama galutinė elektros energijos kaina (padidėja).
Galėjo brangti mažiau
Taigi, preliminariais energetikos ekspertų skaičiavimais, elektra vartotojams galėjo brangti mažiau maždaug trečdaliu, nei ji brango nuo sausio 1 d. Tam tik reikėjo optimaliai panaudoti vietinius gamybos resursus, kad būtų užtikrintas energetinis šalies saugumas, o likusią dalį importuoti. Tokiu atveju buvo galima smarkiai sumažinti elektros kainą vartotojams ir sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, kurios šiuo metu yra pagrindinė energetinė žaliava. Taigi bijodami priklausyti nuo vilko, didiname priklausomybę nuo meškos.
Ne rusiškos elektros energijos importas praktiškai niekinis. Latvija yra deficitinė šalis, per metus importuojanti apie 3 TWh elektros energijos, ir ją gali eksportuoti tik periodiškai potvynių metu. Baltarusija jau sugadino savo, kaip patikimos partnerės, įvaizdį, siekdama dirbtinai sukelti elektros kainas Lietuvoje. Be to, ji taip pat deficitinė šalis, per metus importuojanti apie 5 TWh elektros energijos. Dėl Baltarusijos žaidimų ukrainiečiams patiekti elektros energiją į Lietuvą taip pat būtų problematiška, nes jie visą elektros energiją parduos ne Lietuvos aukcione, o Baltarusijai, kuri visą šią energiją arba suvartos, arba perpardavinės, bet nebūtinai Lietuvai. Ją galės pirkti ir Latvija, ir Estija, kad perparduotų Lietuvai.
Taigi ar elektros energija ateitų per Baltarusiją, ar per Suomiją, ar Latviją, greičiausiai ji vis tiek bus rusiška. Baltarusija su Rusija tikrai išspręs savo konfliktą, bet ar Lietuva, neturėdama ilgalaikių sutarčių su pagrindiniu elektros importuotoju, dėl to išloš?
Dar iki AE uždarymo, kai Lietuva suvartodavo žymiai mažiau dujų, šalies dujų tiekimo saugumo indeksas tesiekė 2,3 punkto. Lietuva šiuo metu yra absoliučiai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Lietuvos elektrinę paleidus beveik visu pajėgumu, tapo energetiškai nesaugi, nes pigios elektros importo ne iš Rusijos galimybės labai menkos. Nutrūkus dujų tiekimui, mes ne tik sušaltume, bet ir užtemtume, nes elektros importas, nesant ilgalaikių sutarčių, būtų labai simboliškas. Tai nuo kokios priklausomybės mes bėgame, pasirinkdami dar didesnę ir brangesnę priklausomybę nuo vieno tiekėjo? Ar po ta baime slepiasi kieno nors interesai? Gal Marijos žemė koks nors anomalijų kraštas, kur priiminėjami sprendimai, priešingi ekonominiams dėsniams ir logikai?
