1 nuotr.Kiekvieną sausį kas nors giliamintiškai praneša apie mistinius mūsų priešus. Šiemet - apie prieš 26 metus iš mūsiškių suformuotą pro-maskvietišką šešėlinę Vyriausybę. Turėjusią perimti valdžią Lietuvos Nepriklausomybę nuslopinus. Esą tie piliečiams nežinomi šešėlinio Ministrų kabineto nariai ir dabar užima aukštus valdžios postus.
Kas? Kur? Nuo kada? Piliečiai vėl gauna pasaką. Apie valdžios gūdumoje pasislėpusius baubus, laumes, slibinus. Vilkus avinėlių kailiuose. Suprask - tie vilkai slapčia pjauna patriotus. Ir slapčia kenkia valstybei.
Idiotai kenkia labiau. Savo neatsakingais plepalais. Nes jei ta mistinė promaskvietiška Vyriausybė ir būtų buvusi, tai dabar jos nariai gerokai senstelėję. Maskva taip pat tiek pasikeitusi, kad verčiau jau būtų 1991 metų Maskva po rugpjūčio pučo. Be to, Ministrų kabinetą sudaro kiek daugiau nei 10 asmenų. Toks kiekis, anot paranoikų, iki šiol tūnantis valdžioje, kiekybės požiūriu yra visiškas mizeris. 10 samurajų nesugriautų Japonijos, 10 „žmonių-vorų“ - Amerikos. O Lietuvoje per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį siautėjo ne 10 žmonių, bet ginkluotos banditų gaujos. Negi promaskvietiškos Vyriausybės nariai buvo tapę „daktarais“, „tulpiniais“, „princais“? O dabar tyliai sulindo į valdžią? Ten kenkia? Net ir visai idiotiškai mąstant, tuo būtų sunku patikėti. Kenkėjas apsireiškia kažką pridirbdamas. Negi per tiek laiko nebūtume apčiuopę 10 kryptingai destrukcinių darbo charakteristikų? Jau ne 10 destrukcinių linijų, bet mažų mažiausiai plentų.
Informacinius karus organizuoja ir priešiškų valstybių „troliai“. Tai vos ne klasika. Tačiau daug pavojingiau, kai valstybė ima kariauti savo vidinius pilietinius informacinius karus. Taip į juos įsivelia, kad valstybė jau atrodo esanti klampi, neaiški, pavojinga pelkė. Visi joje įtartini. Pradedant skyriaus vedėju, kaimynu, seniūnu. Ir visi nuo savo įtarinėjimų nelaimingi. Aplink - tik akivarai. Išlįs informacinė laumė. Nutvers už kojos.
Valstybės saugumo departamentas galėtų bent kartą užčiaupti visus promaskvietiškos Vyriausybės ieškotojus - pasakininkus. Nurimkite. Baikite žmonėms jaukti protus. Žmogus yra tokia sudėtinga būtybė, kad naivoka juos skirstyti į „juodus“ ir „baltus“. Ir naivoka manyti, kad žmogus, kaip tas įbestas betoninis stulpas, per 26 metus nesikeičia. Nei fiziškai, nei dvasiškai. Todėl naivu nuolat ieškoti 1991 metų žmogaus. Jo paprasčiausiai nėra. Jis buvo. Romantiškas. Nostalgiškas. Patriotiškas. Piktas. Sutrikęs. Išsigandęs. Visoks! Jis buvo, bet pasikeitė. Laisvės gynėjai taip pat keitėsi. Į politikus, verslininkus ar net „bomžus“. Net Gedimino prospektas pasikeitė. Todėl kvaila viešai plepėti apie kažkokius kelis nuo 1991 metų užsilikusius promaskvietiškus bebrus. Slapčia valdžioje graužiančius Lietuvą. Bebrų amžius trumpas. Jei dar gyvi - dantys atšipę. Vidinis pilietinis informacinis karas turi daug aštresnius dantis. Baisiausia, kad nemokame saugotis. Smalsaujame. Nejučia įsiveliame. Koks džiaugsmas priešiškiems „troliams“! Dirbame jų darbą.
