Vietoj žadėtų darnų - apkaltos, komisijos, plepalai

Iš dalies tai paaiškinama psichologiškai. Po euforijos visada seka emocinis nuosmukis. Rinkėjas grįžta į senąsias vėžes. O senoji vėžė - skeptikas. Tik vieni skeptikai su optimizmo priemaišomis. Kiti - ne. O didžiausi optimistai visada būna valdantieji. Bent tokie apsimeta.

Yra tokia nuvalkiota klišė, tinkama bet kokiam Seimui ar Vyriausybei: mažiau kalbų, daugiau darbų. Duokite tas prieš rinkimus pažadėtąsias 5 darnas. Visus pamatinius gėrius. Kylančius iš bendrų visuomenės vertybių ir valios pastangų. Bet šis Seimas iki šiol labiau išryškėjo skandaliukais. Visai lengvai, be jokių ypatingų valios pastangų juos kuria. Viena Seimo narė, padėjusi mandatą, savo pastangomis jau iškūrė atgal, į tėviškę. Dar 3 Seimo nariai, pasičiupę nežinia kieno parengtą Visuomenės informavimo įstatymo pataisos projektą, prajuokino net „valstiečių“ lyderius ir koalicijos partnerius. Ir atsitraukė irgi juokingai. Maždaug taip - „ne!“ Už kelių valandų - „dar diskutuosiu su žiniasklaidos atstovais“. Dar vėliau - „jokiu būdu neatsitrauksiu“. O galiausiai - „atsitraukiu“. Atrodo, kad kai kas iš publikos, patekusios į Seimą, nei skaitė Konstituciją, nei žino savo paskirtį. Jei parlamentarai suvoktų, kas yra parlamentarizmas, premjeras nepristatinėtų Vyriausybės veiksmų plano apytuštei salei. Jei Vyriausybės veiksmų planas nerūpi, tai ar valstybė iš viso rūpi? Gal tik ketverius metus besistaipant Vilniuje? Su algos, priedų ir iki politiko neišsivysčiusio individo darna.

Dvi tokios darnos jau tiek pažeistos, kad ruošiamasi dviem apkaltoms. Vėlgi strigimas, plepalynė. Jei taip įsibėgėja, tai kadencijos gale turėsime tik dvi frakcijas. Apkaltinamųjų ir Specialiųjų liudininkų. Laikinosiose komisijose bus aiškinamasi, kas doresnis, ir mažiausiai rūpės, ko reikia valstybei. Ko laukia piliečiai. O vaizdas toks. Urėdai nežino, kiek išliks urėdijų. Antroje pakopoje pensijas kaupiantieji nežino, ar ši pakopa išliks. Tėvai nežino, kiek ilgės vaikų mokslas. Pedagogai nežino, ar išliks kaimo mokyklos. Ir kada jų patyręs, garbingas vadovas bus velniop išrotuotas. Nes valdžia, pradedant prezidente, mano, kad patyręs vadovas BŪTINAI korumpuotas. Matyt, todėl pamažu ketinama palikti tik vieną visos Lietuvos urėdiją? Kad tik vienam urėdui neštų kyšius?

Bet kokia valstybės ir valdžios darna prasideda nuo pagarbos žmogui. Visos kitos darnos - išvestinės. Bet atrodo, kad ilgametis įstaigos, urėdijos ir t.t. vadovas yra korumpuoto žmogaus atitikmuo. Nevertinama žmogaus darbo patirtis. Abejojama jo sąžiningumu. Politrukai irgi visur matydavo dar nepriplotą kontrą. Jei žmogus korumpuotas, jį reikia išrotuoti į kalėjimą. Jei neįrodyta, negalima teršti įtarinėjimais. Jei žmogus sąžiningai dirba savo valstybei, tai kodėl turi rūpėti, kad per ilgai vienoje vietoje dirba? Juk niekas nekvestionuoja, kodėl vieni žmonės visą gyvenimą pragyvena Švenčionyse. Neįtaria, kad per sėslūs, ir į Švenčionėlius neiškelia.