V. Vasiliauskas: Stalingradas

Diena dienon, kai lapkričio 11 d. žiniasklaidai buvo perduota informacija apie susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietus Abu Dabyje, žiniasklaida lyg pasamdyta (dalelytė „lyg“ turbūt perteklinė) įniko talžyti ministrą, kaskart pati nusistebėdama, kad jis dar neatsistatydino. Taikiniu buvo pasirinkta visa Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, nutarus, kad tai silpniausia valdančiosios koalicijos dalis. Jau vien tai byloja, kaip tie strategai menkai išmano net Lietuvos politikos realybę.

Sunku būtų suskaičiuoti, kiek tarnybų ir žiniasklaidos žmogiškų ir finansinių resursų, eterio laiko sudeginta, ieškant šios mažytės Seimo narių frakcijos spintose skeletų. Tačiau rezultatas buvo daugiau nei graudus. Z.Jedinskio sūnaus nakvynė Seimo viešbutyje su panele (veikiausiai nebūtų užkliuvęs, jeigu būtų nakvojęs su ponaičiu?). Ir galiausiai gėdingai apsispjovė patys spjaudytojai: apsijuokė, paleidę „antį“, kad ministras brakonieriavo ežere, kurio niekad nėra regėjęs, nutiesė asfaltą frakcijos kolegai, nors tai buvo padaręs jo pirmtakas. Komedija, ir tiek.

Todėl nei sausio 14 d., nei vėliau J.Narkevičius neatsistatydins, jo partija iš koalicijos nesitrauks ir jos nesugriaus, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė dirbs iki kadencijos pabaigos. Ar Lietuvai dėl to bus blogiau?

Bet susisiekimo ministro ir net valdančiosios koalicijos bei Vyriausybės išlikimu kitos savaitės vietinis Stalingradas nesibaigia. Ne mažiau lemtingas Lietuvos politinei ateičiai, jos demokratijos raidai - Seimo balsavimas dėl prezidento veto sumažintam rinkimų į Seimą barjerui iki 3 ir 5 procentų. Laukia nuožmios kautynės, nes kilusi grėsmė D.Grybauskaitės visą dešimtmetį puoselėtai dvipartinei sistemai (iš tikrųjų vienpartinei, tik su dviem skirtingomis frakcijomis). Ir, žiūrėk, D.Grybauskaitės išdaužyti politiniai mažutėliai vėl atsigaivalios, pradės reikšti savo nuomonę, painiotis nomenklatūrai po kojomis. Todėl nomenklatūrą aptarnaujantys politologai ir sukėlė tokią isteriją, nes politinis pliuralizmas kelia pavojų ir jų monopolijai.

Kita savaitė ypač nemaloni bus prezidentui Gitanui Nausėdai. Man apmaudu, kad prezidento komanda valstybės vadovą neapdairiai įvėlė į svetimus vidaus karus, kuriuose bemaž neįmanoma išvengti rimtų politinių nuostolių. Šit ir praėjusį ketvirtadienį interviu Lietuvos radijuje jis pagal tarnybų iš paskutiniųjų sugramdytus informacijos likučius (apie susisiekimo sistemoje įdarbintus partiečius - su konkursu, be konkurso, pagal įstatymą ar apeinant jį?) iššovė kontrolinį šūvį. Ar pataikė? Vargu bau. Tačiau kalbu ne tik apie susisiekimo ministrą ir net veto, kurį valdantieji nusiteikę įveikti. Gerai neapgalvojus, iš prezidentūros paskubėta išleisti Žvalgybos įstatymo pataisas - jau vien todėl, kad jos pratęsia ydingą praktiką, kai įstatymus pačios sau ruošia specialiosios tarnybos. Atrodo, pataisomis nesužavėta net opozicija, o teisininkų bendruomenėje sukėlė nuostabą ir pamatuotą nerimą dėl slaptųjų tarnybų galių stiprinimo ir grėsmės žmogaus teisėms.

Slaptųjų tarnybų ausys kyšo ir prisvilusioje, niekam naudos neatnešusioje košėje dėl J.Narkevičiaus. Ministras, užsimojęs išvaikyti Roko Masiulio atvestą netikusią AB „Lietuvos paštas“ valdybą ir administraciją, privalėjo atidžiau pastudijuoti personalo sąrašą. Jame būtų radęs Korporatyvinių ryšių departamento vadovę Vaidą Budrienę, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Budrio pačią. Kai K.Budrys dar buvo D.Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, žiniasklaidos ir slaptųjų tarnybų korporatyviniai ryšiai itin sutvirtėjo. Jie nėmaž nesusilpnėjo iki šiol - tuo kasdien įsitikina ir valdančioji dauguma, ir jos Vyriausybė.