1 nuotr.Gerai, kad sėdžiu prie kompiuterio ir jūs negalėsite manęs užmėtyti akmenimis. Tad pakalbėkim apie svarbiausią šios savaitės klausimą, temą, dilemą, žodžiu, tiesiog atvirą kraujuojančią žaizdą - „Euroviziją".
Sekmadienio naktį paaiškėjo, kad Lietuvai šiame abejotinos vertės, bet, privalome sutikt, labai mūsuose populiariame konkurse, atstovaus grupė „Katarsis".
Prisipažinsiu, jog šeštadienį įsijungusi tą transliaciją jos pabaigos nesulaukiau...
Pažiūrėjau dar, kaip jaunuolis Rokas baigia visą savo repertuarą sudainuoti, ir užmigau. Nes laukti, mano nuomone, nebuvo ko. Visos konkursantų dainos neturėtų nė menkiausio šanso prasibrauti į tikrosios „Eurovizijos" finalą.
Tad koks skirtumas, už ką žinutes siuntė jaunimas.
Todėl ryte manęs visai neištiko katarsis. Niūrios aprangos, niūrių veidų vaikinai ir mergina loftų publikai tikriausiai palieka jų geidžiamą niūrų įspūdį, bet „Eurovizijos" scenoje ne itin laukiamas tas slogus jausmas.
Ypač tada, kai nė velnio nesupranti, apie ką dainuojama. Ir vargu, ar padės pusę minutės rėkiamas žodis „tavo".
Nebent portugalams, kuriems mūsų „tavo" skamba kaip jų „sua avo", reiškiantis „tavo močiutė". Jaunas vaikinukas šaukia močiutę, tik kažkodėl ne savo, o tavo...
Šiaip tai man patinka „Eurovizija", patinka tas šaršalas dėl nieko, nes man tai praskaidrina nuotaiką. Ir dažniausiai vis tiek būna vienas kitas vertesnis išsiųsti į užsienį su Lietuvos vėliava.
Bet šiemet - visiška išimtis. Todėl sutiksiu su sakančiais, kad kam dalyvauti, jei neturim ką pasiūlyti?
Tokie „katarsiai" kas antros mokyklos rūsyje groja.
