Chaosas sostinės gatvėse kuriamas tyčia

Į bažnyčią - pėsčiomis

Turbūt dar ilgai nesužinosime tikrųjų Vilniaus gatvių niokojimo priežasčių, bet vis akivaizdžiau tampa, kad tai daroma kryptingai. Pirmiausia buvo pradėtos darkyti atokesnės, labiau pramoninės, gatvės Saulėtekyje ir Naujamiestyje. Kadangi, be pasipiktinimų socialiniuose tinkluose, kitų reakcijų nebuvo, vėliau „humanizavimas" persimetė į miegamuosius mikrorajonus. Šių gyventojai savo nepasitenkinimą iniciatyva ir jos keliamomis problemomis pradėjo reikšti garsiau ir net bendravo su žiniasklaida, tačiau, vėlgi, be kažkokių ryškesnių protesto ar visuomeninių akcijų.

Tada Remigijaus Šimašiaus vadovaujama savivalda nusitaikė ir į prestižiniais laikomus rajonus - prieš pat rinkimus buvo kiek sustota, tačiau dabar su dvigubu užsidegimu darkomas Žvėrynas.

Ilgą laiką labai patogiai iš T.Narbuto g. Erelių gatve buvo galima pasiekti netoliese stovinčią bažnyčią, Vingio parko prieigas bei kitas Žvėryno vietas. Dabar išsukimas iš T.Narbuto g. intensyviai „tvarkomas" ir nenustebsiu, jeigu netrukus jo nebeliks.

Žymės ant asfalto ir gretimai vykstantys darbai leidžia daryti prielaidą, kad dvipusio eismo gali nebelikti ir gretimoje Liepyno gatvėje. Jeigu šios prielaidos pasitvirtins, aplinkinių namų gyventojų laukia rimtos problemos. Sutinku, kad norint iki bažnyčios galima nueiti ir pėsčiomis, tačiau kur atvykusieji iš toliau statys savo automobilius? Ir kur juos laikys Liepyno gatvės gyventojai? Ir kaip susiaurinta gatve pravažiuos stambiagabaričiai šiukšliavežiai ar gatvių valymo transportas? Kol kas šie klausimai - teoriniai, tačiau nenustebsiu, jeigu dar šiemet į juos reikės ieškoti praktinių atsakymų.

„Nusikaltimas", kurio nepastebi teisėsauga

Kita vieta, kurioje jau susiduriama su problemomis, yra dar visai neseniai plati ir patogi buvusi T.Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryža. Ją irgi pasiekė „humanizavimas", todėl dalyje jos iš penkių buvusių juostų, geriausiu atveju, liko 2,5-3 juostos. Ir darkoma gatvė ne lengvai, o grubiai - išdaužant asfaltą ir montuojant aukštus, masyvius šaligatvio bortelius.

Siaurinimas taip smagiai išsiplėtė, kad, kiek teko stebėti, į jam išskirtą A juostą ne visada telpa ir viešasis transportas. Tai reiškia, kad judėjimas šioje vietoje bus smarkiai apsunkintas. Stovėti spūstyse turės visi, išskyrus nebent paspirtukininkus.

Dar vienas svarbus momentas - eismo saugumas. Kol gatvė buvo plati, pėstieji ją saugiai galėjo kirsti požemine perėja. Joje netgi liftai sunkiau judantiems asmenims ar mamoms su vežimėliais yra įrengti. Dabar pėstieji ir paspirtukininkai galės gatvę kirsti per naujai formuojamą pėsčiųjų perėją. Įvertinus tai, kaip paspirtukininkai „paiso" Kelių eismo taisyklių ir kaip elgiasi sankryžose stringantys automobilių vairuotojai, drįsčiau prognozuoti, kad čia netruks pasipilti eismo įvykiai. Ir, įdomiausia, kad eismo saugumas, mano nuomone, sąmoningai bloginamas ne kur kitur, o tiesiai po Policijos departamento langais. Tik „angelai sargai", kurie ir patys kentės dėl tokių pokyčių, viso to linkę „nepastebėti".

Bus tik blogiau

Apibendrinant tai, kas vyksta sostinės gatvės, asmeniškai aš neįžvelgiu nieko teigiamo. Pirmiausia šiam „puikiam" projektai taškomi milijonai, kai tuo pat metu „nerandama" pinigų tikrai probleminių gatvių ar stovėjimo aikštelių tvarkymui.

Taip pat smarkiai bloginamas eismo saugumas, kadangi siaurose gatvėse automobiliams nebeužtenka vietos (jau teko matyti eismo įvykį aukščiau minėtoje sankryžoje), jose netelpa viešasis transportas ir į potencialų pavojų stumiami pėstieji.

Susiaurintos gatvės, spėju, taps spąstais gyventojus aptarnaujančiam komunaliniam transportui, todėl gali strigti šiukšlių išvežimas bei jų valymas žiemos metu.

Minėtų aplinkybių visuma smarkiai neigiamai paveiks ne tik aplink tokias gatves gyvenančių, bet ir čia dirbančių asmenų kasdienybę. Be to, prisimenant istoriją, siaurą gatvę gerokai paprasčiau visiškai uždaryti (užtverti, perkasti ar pan.) ir taip galutinai atimti iš žmonių susisiekimo automobiliais galimybę. Tad jeigu „15 minučių miestas" kažkada skambėjo kaip sąmokslo teorija, dabar ši idėja Vilniuje pradeda įgauti apčiuopiamus bruožus. Ir nenustebsiu, jeigu taip ir nutiks, nes žmonės mato, kaip taškomi miesto pinigai, stringa spūstyse, susiduria su papildomomis problemomis ir.... tyli.

Tiksliau, kartais pavirkauja socialiniuose tinkluose ar komentaruose, tačiau nesiima jokių realių veiksmų - dėl gatvių darkymo nėra paduota nė vieno skundo, nė vienos peticijos, nesurengta nė viena demonstracija ar piketas. Spėčiau, kad kokioje nors Prancūzijoje jau vyktų šimtatūkstantinės manifestacijos, o pas mus visi galvoja, kad „valdžia nuo Dievo", kad ji niekada neklysta, todėl visuomenė tyliai taikstosi su jai neremia ir vis smarkiau spaudžiama „kilpa"...

Naujai išrinkas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, kalbėdamas apie visuomenėje daug diskusijų keliantį gatvių „humanizacijos" projektą, per kurį siaurinamos miesto gatvės, teigia, kad šioje srityje kažkokių grandiozinių revoliucijų tikrai nebus. Jis pabrėžia ir tai, kad judumo infrastruktūra yra labai svarbi tema tiek vilniečiams, tiek politikams, todėl šiai sričiai bus skiriama daug dėmesio. Be to, anot politiko, bus tęsiami ir Vilniui gyvybiškai reikalingų objektų vystymo darbai.

„Pirmiausia skirsime dėmesį tam, kad gatvių infrastruktūra atitiktų bent jau minimalų kokybinį lygmenį, tada darysime viską, kad mūsų gatvių vaizdas arba apskritai žiūrint visa infrastruktūra būtų kuo panašesnė į Vakarų Europos miestus - kuo mažiau Minsko ir kuo daugiau Berlyno arba Briuselio. Tai yra prioritetų klausimas, o tada tęstinumas to, kas yra teisinga", - teigia politikas.