„Dirbau, stengiausi, o dabar - dvėsk, pensininke!"

Nepriklausomoje Lietuvoje įkūriau savo įmonę, bet Kubiliaus valdymo laikais patyriau bankrotą. Mat įdarbinau 12 ukrainiečių iš Užkarpatės ir jų neįforminau. Taip „susibankrotinau", man tada jau buvo 55 metai, o kas tokį seną „grybą" tais laikais norėjo priimti į darbą? Dirbau statybininku privačiai, dirbau ir pas Lietuvoje gyvenančius tadžikus. Vilniuje gyvena apie 6000 tadžikų, jie - ne melagiai, sąžiningi, nė karto neapgavo.

Bet aš dabar negaliu dirbti, nes reikia keisti kairės kojos klubo sąnarį, ir kitą klubą jau skauda. Jaunystėje daug sportavau, kilnojau svarmenis. Be to, pirmiausia sudyla kairės kojos klubo sąnarys, nes, išlipdamas iš mašinos, vairuotojas remiasi kaire koja.

Dabar papasakosiu apie savo bėdas.

Ligonių kasos atsiuntė laišką, kuriame pranešė, kad man klubo sąnarys paskirtas, užsiregistravau į operaciją Kauno klinikose, kurias pats remontavau, dirbdamas UAB „Nilungė". Atsidūriau eilėje, laukti reikėjo 6-7 mėnesius.

Iš pradžių laukiau, kada man paskirs sąnario implantą, o dabar lauk operacijos! Atidirbęs 52 metus, visą gyvenimą mokėjęs sveikatos draudimą. Klubo sąnario operacijos laukiu 8 mėnesius ir nežinau, kiek dar lauksiu. Geriu skausmą malšinančius vaistus, per metus jiems išleidau apie 1200 eurų. Pradėjo skaudėti inkstus, kepenis, širdį, nežinau, ar atlaikysiu operaciją, vos vaikštau, naktimis neišsimiegu dėl skausmo. Patį sąnario implantą apmoka Ligonių kasos, bet nemokamos operacijos tenka laukti pusmetį, o gal dar ilgiau. Po to teks važiuoti į reabilitaciją. Tiesa, jei kreipčiausi į privačią kliniką, operaciją atliktų po dešimt dienų, bet tokia operacija kainuotų 7500-8000 eurų. Iš kur man tokius pinigus paimti?

Kaip minėjau, esu našlys, mano keturi vaikai Kubiliaus išvaryti į užsienius. Du - Anglijoje, vienas - Kanadoje ir vienas Norvegijoje. Jau 17 metų vaikus matau tik per jų atostogas. Kadaise buvau milijonierius, bet teismai ir kišeniniai advokatai taip pasistengė, kad ir namus praradau, nors bankams nebuvau įsiskolinęs. Sušoko teisininkai kaip vanagai ir mane sulesė. Likau prie suskilusios geldos. Pensija mano irgi „didelė" - 600 eurų, bet nuo pensijos dar atskaito antstoliai, todėl gaunu į rankas 480 eurų. Buto komunaliniai mokesčiai - 300 eurų, todėl maistui, vaistams lieka tik 180 eurų. Štai ir gerovės valstybė!

Daugelis Lietuvos vyrų negauna darbo, o jei gauna - mažai moka, nes į Lietuvą privažiavę baltarusių, rusų, tadžikų, kitų svetimtaučių, sutinkančių dirbti pigiau.

Dar viena Lietuvos bėda - rimto generalinio prokuroro neturime, STT vadas - žinomas „anglomanas"-kultūristas. Taip suvartė policiją su savo reformomis, kad likę tik kišeniniai, dirbti bijantys pareigūnai.

Prezidente, kur jūs? Ką gero nuveikėte, jei pensininkai, išsivirę sriubos, turintys šaldytuvą, skalbyklę, televizorių, vien už elektrą susimoka 60-70 eurų per mėnesį. Elektros tinklai, visos pastotės yra sukurti mūsų, dar gyvų esančių pensininkų, tačiau atsirado banditėliai ir privatizavo šį turtą, kuris iš tiesų turėjo kainuoti 7-8 kartus brangiau. Bet Narcizas ir Šimon tyli - ir šlovė drakonui! Nors 600-700 tūkst. gyventojų beveik badauja, neatostogauja, o pensijos mažiausios Europos Sąjungoje - su bulgarais esame paskutinėje vietoje - mūsų valdžia rūpinasi tik Ukraina, kiek į ją sukišti milijardų, nors reikėtų siekti taikos. Nes Meškos neįveiks ir visa Europa su Amerikos žydais. Amerikos žydai sumetė skudurus su Ukrainos žydais ir smaginasi uždirbdami iš karo milijardus.

Lietuvėle, kur tu eini? Kada valdžia ateis į protą, kada susipras, jog valdo darbščiausią šalį pasaulyje? Tačiau Lietuvėlė pati eina į spąstus. Greitosios medicinos pagalbos neprisikviesi - taip optimizavo, pertvarkė, kad trūksta žodžių. Pensininkai be dantų, nes vien žandikaulio nuotrauka kainuoja 45-50 eurų, plomba - 80-100 eurų. Viena sena pažįstama už savo dantis sumokėjo 18 tūkst. eurų! Iš kur man paimti tokius pinigus?

Baigiau dvi aukštąsias mokyklas, dirbau vyriausiu inžinieriumi, stačiau namus, tiesiau kelius, tiesiau vandentiekius po 12 valandų per dieną. Žiemą šiek tiek atsipūsdavome, bet vis tiek turėdavome dirbti, skaičiuoti, ruoštis pavasariui. O ką su mumis padarė laisvos Lietuvos valdžia? Tie, kurie statė namus, tiesė kelius, nustumti į kelkraščius arba tuntais vežami į kapines. Kad kuo daugiau vietos liktų stepukoniams.

Mus apmokestina didžiausiais mokesčiais, baudomis. Net nesuprantu, kaip tie lietuviai išgyvena ir kodėl kantriai tyli. Nori priregistruoti mašiną - mokėk taršos mokestį 270 eurų, tai yra pusę pensijos, arba vaikščiok pėsčias. Miškus be gailesčio kerta, nors būtent jie mažina atmosferos taršą. Visur veidmainystė. Apie kokią privataus automobilio taršą kalbama, jei virš Kauno kasdien dešimtys lėktuvų. Daugiau kaip 30 metų jie pakyla iš Karmėlavos, jie skrenda virš miesto, virš Kauno technologijos universiteto rūmų, o lėktuvų dūmai nusėda ant gyventojų, kad jie greičiau išmirtų.

O dabar pakalbėsiu apie „Sodrą". Ko telefonu paklausi, to negausi arba lauksi eilėje 1,5-2 val., kol elitas kavą gers ir tortus valgys. Vasarą buvau „Sodros" Kauno skyriuje šv. Gertrūdos gatvėje. Žmonių laukia 40-50, o dirba tik 3 langeliai. Per stiklinį pastato stogą taip saulė kaitino, kad viduje buvo apie 40 laipsnių. Žodžiu, dvėskite pensininkai! Bet, mano kaip statybininko nuomone, statyti tokius namus su stikliniais stogais - tai „Sodros" pinigų taškymas. Jei padarytų valstybės auditą, sužinotų, kiek tai kainuoja. Bet gal specialiai sukuria tokį patalpų karštį, kad nuo jo suglebę pensininkai mažiau šakotųsi... Nueis dar į „Maisto banką", senų kruopų gaus, su riebalais išsivirs ir šlovins Narcizą ir Šimon.

Kad ir kokią sritį imtum, visur vagiama. Gavau baudą už automobilio pastatymą prie Girstučio baseino neįgaliesiems skirtoje vietoje, nes kitur nebuvo vietos. Nors pats laukiu klubo sąnario operacijos, sunkiai vaikštau, bet 80 eurų baudą gavau. Po ginčų sakė, kad panaikinsime, bauda atsirado „netyčia"! Negi iškart nepamatė, jog vos ne vos paeinu? O juk taip gyvena dauguma Lietuvos pensininkų.