1 nuotr.Pernai gruodžio 29-ąją SEB bankomatas „nurijo" mano žmonos kortelę. Atseit, pažeistas lustas.
Nieko kriminalinio tame, kad naudojausi sutuoktinės kortele, nėra, mat turiu notariškai patvirtintą įgaliojimą tvarkyti visus žmonos reikalus. Nes ji - nevaikštanti. Nuo pat 2013-ųjų jos kortele naudojuosi - paimu žmonos gaunamą pensiją ir pan. Tačiau šįkart susidūriau su didelėmis problemomis.
Ant nosies - Naujieji metai, grynųjų neturime, o kortelė „suvalgyta". Nuvažiavau į SEB filialą, esantį sostinės Fabijoniškių rajone. Pasakė, kad važiuočiau į filialą Konstitucijos prospekte. Ir ten vis tiek nieko nepešiau. Pasirodo, atvykti turi kortelės savininkė - žmona. Veltui įrodinėjau, kad ji - nevaikštanti. Paskambinau, pusiau juokais paprašiau, gal gali iki filialo atšliaužti.
Notariškai patvirtintas įgaliojimas netiko. Nors ten išvardinta, kad galiu veikti žmonos vardu ir, kadangi baigtinis sąrašas nėra įmanomas, pabaigoje įrašyta, jog galiu veikti ir „visais kitais reikalais", banko darbuotoja prisikabino, jog nėra įrašyta, kad galiu veikti ir bankiniais reikalais.
Galų gale nuvažiavau į Lietuvos banką Totorių gatvėje, o grįžęs namo sulaukiau skambučio iš SEB, kad šio darbuotojas pats atveš kortelę į namus. Matyt, susiprato, kad visiškas nesąmones išdarinėja! Arba pabijojo, jog viską paviešinsiu ir dar Lietuvos bankui pasiskųsiu!
Bet kokiu atveju mano patarimas visiems: turėti grynųjų pinigų yra būtina. Ne penkis eurus piniginėje, bet bent pora šimtinių tikrai reikia. Nors politikai tvirtina, esą mes esame „durni", grynuosius pralošime arba juos pavogs, akivaizdu, kad vien bankinėmis kortelėmis pasikliauti negalima.
