1 nuotr.Po Lietuvą sukrėtusio stichijos šėlsmo vieno šalies didmiesčio rajono gyventojas netikėtai pastebėjo, kad skilo jo kieme augančio didžiulio ąžuolo kamienas ir pagrindinė jo atšaka gali tuoj akivaizdžiai nukristi ant greta esančių elektros įvado laidų, visa jėga trenkti į gyvenamojo namo dalį, o galbūt po smūgio į greta augančią eglę nutraukti ir šalia gyvenvietės gatvės einančios elektros oro linijos laidus. Pūstelėjus vėjeliui pasigirsdavo skylančio medžio garsas. Mirtina grėsmė kiekvieną akimirką galėjo kilti ir gatvės praeiviams, vaikams.
Vyras iškart paskambino Bendruoju pagalbos telefonu, bet sulaukė šalto atsakymo, kad tai jo paties problema, nes namas privatus - pats turi rūpintis, paklausė, ar yra draudimas bei pasiūlė kreiptis į seniūniją.
Žmogus susisiekė su seniūno pavaduotoja, tačiau ši atsakė, kad seniūnija neturi bokštelio, darbininkai negalėtų dirbti, nes neatjungta elektra, padėti gali tik ESO. Paprašyta užfiksuoti kritinę situaciją moteris atskubėjo nufotografuoti ąžuolą, nusiuntė nuotraukas savivaldybės ekologui. Po kurio laiko ji pranešė, kad ekologas leido šalinti suskilusį medį.
Gyventojui pavyko prisiskambinti ESO. Darbuotoja užfiksavo nelaimę, rekomendavo palikti pavojingą teritoriją ir įspėti kaimynus. Žmogui sužibo viltis, kad ESO vyrai atvyks gelbėti. Jis suprato, koks krūvis jiems teko šalinant audros padarinius, ir gali tekti kiek palaukti. Tačiau logika diktavo: kitur didelės nelaimės jau įvyko, o čia jai dar galima suspėti užkirsti kelią. Kaip vėliau paaiškėjo, toks mąstymas Lietuvoje sukurtoje pagalbos sistemoje netinka - tarnybos reaguoja tik jau į įvykusią nelaimę. Matyt, toks algoritmas.
Laukdamas ESO pagalbos vyras naršė internetą ir ieškojo galinčių greičiau padėti privačių specialistų. Keletas iš jų vėliau atsiliepė, tačiau iškart padėti negalėjo, nes jau turėjo užsakymų arba norėjo išsiaiškinti situaciją, O atrodė, kad nelaimė gali įvykti bet kurią akimirką. Vis tik vienas arboristas pažadėjo padėti.
Žmogus vėl teiravosi ESO, kokios galimybės reaguoti - darbuotoja patvirtino, kad tarnybos gavo signalą.
Atvykęs arboristas iškart įvertino, kad situacija rimta, tačiau jis turėjo kitų užsakymų, bet pažadėjo atvykti po poros valandų. Atėjo vakaras. Arboristas atsiuntė žinutę, kad pažadėtu laiku negali atvykti. Slinko įtemptos valandos. Žmogus dar kartą surinko 112 numerį. Šį kartą paprašius skubiai gelbėti, buvo atšauta, kad vis tik perduos informaciją ugniagesiams, o šie spręs.
Pasitvirtino faktas, kad mūsų ugniagesius gelbėtojus pagal reakciją ir jautrumą žmonėms galima nešioti ant rankų. Po akimirkos tolumoje pasigirdo jų skubančio automobilio sirena.
Išvydusi ugniagesius šeima atsikvėpė - atrodė, kad pavojinga situacija tuoj bus išspręsta. Vyrai įvertino vaizdą, sutiko, kad pavojinga, bet paaiškino, kad jiems surištos rankos: gali pasikviesti savo autobokštelį, bet be ESO negali dirbti. Tokios instrukcijos - juk nelaimė dar neįvyko - į ką reaguoti?
Nusivylęs vyras vakare trečią kartą skambino ESO ir dar kartą aiškino, kad ąžuolas gali virsti ant laidų, kad be ESO niekas operatyviai negalės padėti. Operatorė siūlė kreipti į seniūniją, sakė, kad kažkas minėtoje gyvenvietėje dar neturi elektros, bet po įtikinėjimo, atrodo, žmogiškai suprato, kas vyksta, ir informacinėje sistemoje įvykį priskyrė aukštesnei pavojingumo grupei. Tikėtasi, kad ESO darbuotojai greitai prisistatys, tačiau nieko panašaus.
Temstant pasirodė suplukę arboristai. Jie virve užfiksavo skylančią didžiulę medžio dalį. Pažadėjo pagal galimybes kitos dienos vakare imtis ekstrinių darbų. Liko pasitikėti virvės stiprumu ir specialistų patirtimi. Tapo kiek ramiau, tačiau viltasi, kad ryte pasirodys ESO komanda.
Kitą dieną apie pietus prie namo sustojo pilkas ESO automobiliukas. Išlipo du darbuotojai. Išvydęs juos namo savininkas puolė aiškinti situacijos, kad be elektros atjungimo joks bokštelio operatorius nedirbs ir būtina ESO pagalba savo klientui. Tačiau vyrai tik gūžčiojo pečiais, klausė, ar privati teritorija, paaiškino, kad jie tik įvertins situaciją ir perduos spręsti kitiems ESO darbuotojams. Jie priminė, kad atliekant planinius darbus apie elektros atjungimą turi informuoti gyventojus prieš dvi savaites. Bet juk tai audros padarinys, stichinė nelaimė! Paprašytas įtikinti ESO komandą operatyviai padėti darbuotojas linktelėjo galvą.
Po valandėlės paskambino ESO darbuotoja. Manote, kad dėl medžio? Ne! Dar kartą paklausti, ar yra elektra, kuri įjungta jau prie keletą dienų!
Vėl buvo paprašyta informuoti vadovybę apie pavojingą situaciją, vėl pažadėta užregistruoti ir vėl tyla. Kas tai: ESO veiklos nesutvarkytas algoritmas ar tiesiog galimai ciniškas abejingumas?
