Jie jau tėra nulaužta šaka

Nieko gero ir nesitikėjau, bet... pakalbėkim dar kartą, kas visgi vyksta su tais rinkimais į valdžią, kuri pagal Konstituciją turėtų būti mūsų atstovai/tarnai, o realiai netikėtai vis gaunam valdovus/carus, kuriais nebepasitikim jau antrą po rinkimų dieną? Ir teisingai, kad nepasitikim. Nes kas gi patikėtų prieigą prie savo asmeninės sąskaitos nors vienam iš jų, nors pinigų lyginant su biudžeto pinigais ten vargani skaičiai. O va mūsų valstybės milijardus mes „patikim" absoliučiai nepatikimiems žmonėms ir jie daro su jais ką nori. Tiesa, neabsoliutinkim - visgi ne visi nepatikimi, tačiau tie, kurie realiai valdo finansinius srautus, kelia milžiniškas abejones.

Matom, kas vyksta: nacionalinio stadiono statybos/griovimas/statybos, Igničio, aukštesnių nei Vilniaus TV bokštas 100 vėjo malūnų statyba jūroje (ko gero pirma tokia šalis drįstanti taip darkyti jūros ekosistemą), griūvantys keliai ir tiltai, privatizuojama sveikatos apsauga ir amžinai reformuojama švietimo, kas akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijai, svetimi pinigai ir bankai, nežinia kam dirbanti teisėsauga... Šį sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti, bet ar verta, kai atsakomybės jokios?

Skirtumas valdžioje šiandien itin nedidelis - tik pavardėse, veiduose ir chamizmo gausoj, o toliau tas pats turinys. Lieka ir vėl neatsakytas klausimas kodėl?

Tad kodėl metai iš metų, rinkimai iš rinkimų niekas nesikeičia?

Vieni kaltina savus, kiti - svetimus, dar kiti iš vis nieko ta linkme nemąsto, nes nelabai turi su kuo tai daryti.

Prieš 35 metus, eidami į Baltijos kelią, siekdami nepriklausomybės, laisvės ir didesnio teisingumo priėjome liepto galą, vedini menkystų, realiai Lietuvą atiduodant ne tik į savanaudžių garbėtroškų rankas, bet ir parduodant svetimiems. Tikintis lengvo gyvenimo sau, kai už nieką prieš nieką nereiks atsakyti. Bet taip nebūna: už viską teks atsakyti ir bus atseikėta su kaupu už tai, ką padarei ir ko nepadarei, nors privalėjai padaryt. Įvertins istorija.

Tai grįžkim prie rinkimų: pasikartosiu, toliau pateikti duomenys tik iš viešosios erdvės, todėl darau prielaidą, kad galima tam tikra paklaida, nes kas gali paneigti, kad tie skaičiai irgi gali būti „pritempti" prie pageidaujamos situacijos.

Kaip skelbiama VRK puslapyje, balso teisę turinčių piliečių LR yra 2,3 milijonų, Seimo rinkimuose dalyvavo plius/minus virš 1 milijono. URM puslapyje skelbiama, kad emigravusių iš Lietuvos yra 1,3 mln. piliečių, iš kurių, pagal logiką, balso teisę turinčių galėtų būti 0,9-1,0 mln. Pagal galiojančio Rinkimų kodekso reikalavimus (!), užsienyje gyvenantys ir balso teisę turintys lietuviai prieš rinkimus turi registruotis ambasadose, nurodydami, kad jie ketina balsuoti, ir pateikti ten visus duomenis apie save. Nors turėtų būti apskaityti Pasaulio lietuvių 71-oje apygardoje, be jokių registracijų iš anksto, nes manau, kad taip pažeidžiamos jų, kaip piliečių žmogaus teisės ir rinkimai tampa nelygiateisiai.

Kitas dalykas - jei Lietuva, sekdama mūsų hegemono pavyzdžiu, iš vis neleistų balsuoti užsienyje gyvenantiems, nes jie neturi ryšio su ta valstybe, iš kurios išvyko, o jei nori tą daryti - turi atvykti ir balsuoti vietoje. Nors teisybės dėlei, didelėms valstybėms išvykusių balsai nedaug ką lemia. Arba imkime kitą pavyzdį iš mažos valstybės, Izraelio, kur teigiama, kad išvykusieji esant reikalui nekariaus ir savo vaikų nesiųs į karą, todėl ir balsuoti jie negali. Iš to fakto, kad balsuoti norinčių užsiregistravo vos virš 50 tūkst. rinkėjų, darytina išvada, kad išvykusieji iš tiesų nesidomi tuo, kas vyksta Lietuvoje, ir spręsti, kas ją valdys, nenori ir negali. Kitaip tariant, jie savęs su gyvenimu Lietuvoje nebesieja. Tai nulaužta šaka.

Iš čia ir turim balsavusiųjų aktyvumą plius-minus 50 proc., tai yra tie, kurie realiai gyvena Lietuvoje. Todėl apeliuoti į emigravusius ir kviesti juos balsuoti, manau, yra beprasmiškas reikalas. Teisingiau būtų, kad jie neturėtų teisės balsuoti, kaip mano paminėtose šalyse. Jei dar sutvarkius „visuomeninį LRT", tiesiog į visuomeninį, atsisakius tokio naujadaro kaip išankstinis balsavimas, balsavimas paštu ir namuose, manau, kad vaizdą Lietuvoje pamatytume kitą.

O tuomet ir rinkimų rezultatai būtų visai kitokie, turint mintyje, kad ir neskaitlingos partijos pagaliau susiprotėtų išmesti iš vadų mažuosius napoleoniukus, surastų bendrus vardiklius bendrai veiklai ir tikslui, kad 20-25 proc. aktyvių balsuojančių rinkėjų neliktų už borto, niekieno neatstovaujami, kaip tai vyksta jau 25-30 metų.

Tačiau kas kas, bet tik ne viena „teisingoji" partija geruoju su tuo niekada nesutiks.