Nenumaldomai artėja prezidento rinkimai. Apklausos rodo, kad pirmauja dabartinis prezidentas G. Nausėda. Jį ir toliau norėtų matyti prezidentu 40 proc. apklaustųjų. Įdomu už kokius nuopelnus, nes pasigilinus į jo per kadenciją nuveiktus darbus, toks palaikymas gana keistokas.
Na, bet gal šį procentą sudaro tie, kuriems patinka prezidento pasyvumas, aiškios pozicijos neturėjimas daugeliu Lietuvai aktualių klausimų, o kai kada ir visiškas bestuburiškumas. O gal palaikantiems dabartinį prezidentą šlubuoja atmintis? Pabandykim pasiaiškinti.
Užsienio politika pagal Lietuvos Konstituciją yra prezidento „duona" kasdieninė. Jis pagrindinis šios politikos dirigentas. O dabar prisiminkime baltarusiškų trąšų tranzito į Klaipėdos uostą peripetijas, santykių su Kinija de fakto nutraukimą ir kone milijardinius Lietuvos verslo nuostolius, tranzito į Kaliningrado sritį istoriją. Europos akyse tada pasirodėme piemeniškai, sugadinome savo, kaip patikimo ir protingo partnerio įvaizdį. Viso to buvo galimai išvengti, jeigu prezidentas būtų buvęs ryžtingas ir neleidęs Vyriausybei su Užsienio reikalų ministru priešakyje krėsti šias kvailystes. O tokių galių jis tikrai turi! Prisivirėm tada košės, o paskui apeliavom į Europos Sąjungą, kad padėtų išsrėbti.
Vidaus politikoje prezidentas turi mažai galių. Bet jam niekas netrukdo pareikšti savo tvirtą nuomonę tautai aktualiais klausimais, teikti įstatymų projektus. O ką matome?
Ar girdėjote prezidento poziciją dėl sparčiausiai Europoje nykstančios lietuvių tautos ir tragiškos demografinės situacijos? Kai kitos šalys meta milžiniškus išteklius tokiems procesams suvaldyti ir sustabdyti, mūsų valdžiai su prezidentu priešakyje kaip ir nusispjaut, nes viskas apsiriboja tik pliauškalais, oro virpinimu ir nekontroliuojamu migrantų skaičiaus didinimu. Kaip sakoma: po mūsų nors ir tvanas. Jiems nesvarbu, kad su tokia politika ne už kalnų metas, kai Lietuva bus tik geografinis pavadinimas be lietuvių, kaip kažkada atsitiko su prūsais.
Kodėl mūsų prezidentas nepasinaudojo savo konstitucine teise ir nevetavo įstatymo, paniekinusio lietuvių kalbos abėcėlę arba absurdiško įstatymo, leidžiančio stabdyti automobilius keliuose dėl išmetamų dujų patikros (šis absurdas, kaip ir dauguma, „pridengtas" „kova" su oro tarša ir visuotiniu klimato atšilimu). Bet užtai vetavo įstatymą dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje, kuris aktualus galbūt tik keliems tūkstančiams žmonių.
O ką kalbėti apie įstatymą dėl kosminio akcizo įvedimo suskystintoms naftos dujoms. Prezidentas, kuris deklaruoja gerovės valstybės kūrimą, pasirašo įstatymą, skurdinantį šimtus tūkstančių vargingiausiai gyvenančių žmonių, nors ir žino (turėtų žinoti), kad šioms dujoms provincijoje alternatyvų nėra! O paskui postringauja, kad Vyriausybė su Seimu suklydo! Nepamirškim, kad prezidentas turi gausią patarėjų komandą, o apskritai prezidentūroje darbuojasi maždaug 170 žmonių.
Prisiminkim, ką mūsų prezidentas kalbėjo, kai infliacija Lietuvoje sumušė visus ES rekordus ir siekė 30 proc.? Kai kitos šalys ėmėsi veiksmų, mūsų valdžia tik aiškino, kad laisva rinka - nieko negalim padaryti. Kiti gali - mes ne. Gražu. Arba, kur buvo prezidento griežta nuomonė sveikatos apsaugos, švietimo „reformų" klausimais. Sveikatos apsauga apskritai tuoj taps sunkiai prieinama, ypač provincijoje. Akivaizdžiai naikinamos šios dvi žmonėms gyvybiškai svarbios sistemos, o prezidentas tarsi nuošalyje, „stovi po medžiu", kai reikėtų šaukti „SOS".
O kokia prezidento pozicija „Igničio" istorijoje? Iš esmės - jokia. Beje, ar gali būti didesnė parodija - „Ignitis", apvogęs milijonus vartotojų, pelno „socialiai jautrios ir atsakingos įmonės vardą"!
Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje didžiausios visoje ES, o gerovės valstybės propaguotojui tai nė motais! Nepridėjo garbės prezidentui ir akivaizdus vengimas susitikti su į Vilnių suvažiavusiais su technika žemdirbiais. Tik paskui, sulaukus kritikos, pasikvietė pokalbiui žemdirbių atstovus į prezidentūrą. Prezidento pasyvumą ir aiškios nuomonės neturėjimą, išskyrus ambasadoriaus skyrimą Lenkijoje, būtų galima vardinti ir vardinti. Ne taip svarbu, kad valdančioji dauguma tavo, kaip prezidento, veto arba įstatymų iniciatyvą atmes, bet tu parodysi tautai, kuri rinko, kad turi savo nuomonę, GINANČIĄ tautos interesus. Manau, tokia turėtų būti tikro tautos prezidento laikysena.