Gruodžio pabaigoje Seime buvo pritarta daugybės diskusijų ir kritikos sulaukusiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotai negalios reformai, kuriai kol kas nenumatytas reikalingas veikimo mechanizmas ar finansavimas. Neįgalieji dar nežino, kaip veiks reforma ir baiminasi, kad neteks dalies jiems priklausančių išmokų. Todėl pagalbos kreiptasi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą. Dalį Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos parengto laiško turinio skelbiame savo skaitytojams.
„Jūsų Ekscelencija, Respublikos Prezidente, Kreipiamės į Jus su dideliu nerimu dėl Lietuvos neįgaliųjų ateities, nes gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas 69 Seimo narių balsais, nedalyvaujant opozicijai, priėmė neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymų pataisų paketą (toliau - Negalios reforma). Labai Jumis tikime, kad prieš priimdamas sprendimą dėl Įstatymo paskelbimo atsakingai įvertinsite Seimo priimtus įstatymo projektus ir atsižvelgsite į žemiau išsakomus argumentus bei abejones.
Naujasis teisinis reguliavimas galimai prieštaraus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai, prie kurios Lietuva prisijungė prieš du dešimtmečius. Pagal Konvencijos 33 straipsnio 2 dalį Lietuva, kaip šios Konvencijos šalis yra įsipareigojusi išlaikyti, stiprinti, paskirti ar sukurti struktūrą, prireikus apimančią vieną ar kelis nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą. Labai daug abejonių kelia šia Negalios reforma planuojama institucinė visos sistemos pertvarka, kai trys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigos - Neįgaliųjų reikalų departamentas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba bei Techninės pagalbos neįgaliesiems centras sujungiami į vieną Agentūrą.
Pagal Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ši Agentūra organizuoja asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėseną, dalyvauja rengiant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas.
Įstatymo 14 str. 2 punkte numatyta, kad Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka".
Mūsų manymu, tai yra iš esmės blogas reguliavimas, nes stebėseną turi vykdyti nepriklausomas, spendimų dėl negalios priėmime nedalyvaujantis subjektas, todėl ši nuostata nesuderinama ir su minėta Konvencija. Maža to, kuomet vienam subjektui, vadovaujamam vieno vadovo - Agentūros direktoriaus, priskiriama ir individualių sprendimų, ir jų kontrolės, ir politikos stebėsenos, ir, pagaliau, - teisėkūros funkcija, toks visuomeninių santykių sureguliavimas sukuria prielaidas formuotis korupcinei aplinkai.
Visiškai neaišku, kaip iš tiesų bus nagrinėjami neįgaliųjų skundai, kai jų teises pažeis sprendimai dėl negalios nustatymo. Šiuo metu LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1-e dalyje numatyta, kad vienintelė institucija nagrinėjanti ginčus dėl neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo yra Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri veikia kaip specializuota privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija. Ginčų komisijos prie SADM specializacija pasižymi tuo, kad neįgaliųjų skundų nagrinėjimui reikalingos ne tik teisės, bet ir medicinos žinios, todėl Ginčų komisijos sudėtyje dirba ne tik teisininkai, bet ir medikai. Tačiau pagal Seime priimtą Negalios reformą Ginčų komisija yra panaikinama, o jos funkcijos perduodamos Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri nėra specializuota institucija, o iš esmės vykdo arba dubliuoja administracinių teismų funkcijas. Ar ši komisija, neturėdama savo sudėtyje medikų, sugebės neįgaliojo skundo nagrinėjimui tinkamai pasinaudoti gautais medicininiais duomenimis?
Didelių abejonių kelia ir tai, kad Negalios įstatymo projekte nėra jokio konkretumo, kaip bus nustatomas neįgaliųjų „dalyvumas". Į šį klausimą nebuvo aiškiai atsakyta nei projekto pristatymo, nei svarstymo metu. Ministerijos atstovai paaiškino tik tiek, kad dalyvumo kriterijai bus nustatyti poįstatyminiu reguliavimu, o dalyvumo lygį nulems ne medicininiai, o socialiniai kriterijai, kas kelia dar daugiau nerimo, nes vadinamieji socialiniai kriterijai niekada negali būti objektyvesni už medicininius, kurie dabar ir sudaro pagrindą nustatant negalios lygį. Esame labai susirūpinę, kad įteisinus ne objektyvius negalios nustatymo kriterijus, didelė dalis Lietuvos neįgaliųjų tiesiog neteks valstybės paramos, nes jie taps labiau „dalyvūs", nors jų sveikatos būklė ir reali gyvenimo kokybė dėl to nepagerės.
Gerbiamas Prezidente, prašome įsiklausyti į tai, kad neįgaliesiems visiškai nesvarbu, ar jie bus vadinami „neįgaliaisiais" kaip iki šiol, ar Reformos kūrėjų siūlymu - „asmuo su negalia". Neįgaliųjų diskriminaciją sukelia ne vienos ar kitos sąvokos, o valstybės institucijų neveikimas arba apsimestinis veikimas. Neįgaliesiems šiandien reikia realios valstybės pagalbos, o ne „popierinių" sąvokų reformų ar korupciją kuriančių institucinių pertvarkų."