1 nuotr.Jau tapo įprasta sakyti, jog mokykla auklėja pilietį, asmenybę. Aš su tokiu posakiu kardinaliai nesutinku.
Mano nuomone, mokykla turi mokyti matematikos, lietuvių, užsienio kalbų, geografijos, istorijos ir kitų dalykų, kurie ten dėstomi.
Mokyti surasti informacijos skirtinguose šaltiniuose, mokyti atsakinėti į klausimus ir teisingai juos formuluoti. O vaiko auklėjimu ir asmenybės ugdymu turi užsiimti jo šeima.
Mokyklose dirba skirtingi pedagogai, turintys skirtingas pažiūras, nuostatas, puoselėjantys skirtingas vertybes, išpažįstantys skirtingas religijas ir t.t. Visi šie dalykai gali gerokai skirtis nuo to, kaip gyvena ir kuo tiki vaiko tėvai, ką veikia jo šeima.
Pvz., jeigu vaikas auga religingoje šeimoje, sekmadieniais važiuojančioje į bažnyčią, besilaikančioje pasninko, o jo asmenybę mokykloje „formuoja" ateistas pedagogas, demonstruojantis vaizdo medžiagą, kaip niekinamas Jėzaus atvaizdas.
Arba vaiko tėvai yra užkietėję konservatorių gerbėjai, besijuokiantys iš Šimonytės bajerių, dvidešimt metų balsuojantys už Kubilių, o jiems lietuvių kalbos pamokose savo politiką aiškina mokytoja Astra.
Neturi ir negali taip būti. Mokytojas gali tikėti, kuo nori, ir galvoti, ką nori, bet savo nuomonę turėtų pasilikti sau. Dėstyti savo dalykus, degti meile jiems, norėti išmokyti moksleivius, bet ne formuoti jų nuostatas ar pažiūras.
O tėvai turi auklėti asmenybę, skiepyti vertybes tokias, kokios priimtinos jų šeimai.
