Negera Taika

Beje, visos pasaulio pažangos priežastis irgi, kad ir kaip būtų keista, yra karas, kuriuo metu realiai patikrinami mokslo, gamybos, technologijų laimėjimai ir visuomenės gebėjimai sukurti pažangius ginklus, jais naudotis bei susitelkti, organizuotis sunkiu momentu, pasiaukoti, jei reikia bendram tikslui.

Yra toks dėsnis, kad visi karai kada nors baigiasi ir baigiasi taika, taikos sutartimis. Tie, kurie norėtų dėl to
ginčytis, lai pateikia faktus arba atsakymus į klausimą - kiek turim realių amžinų karų, kurie niekad nesibaigia? Tokių nėra, vadinasi pirmasis teiginys yra teisingas. Ir laimi karus tie, kurie geriausiai tai daro, o ne garsiausiai šaukia.

Rodos, tai, kas pasakyta, savaime aišku, bet tik tiems, kurie dar neprarado savybės mąstyti, - ir tuo mes skiriamės nuo dirbtinio intelekto. Man nesuvokiamas yra šiuo metu didžiulis susižavėjimas dirbtiniu intelektu, tai tiesiog gera skaitmeninė technologija, ne daugiau. Kad skaitmena „geba" milžinišku greičiu apdoroti didžiulius informacijos kiekius, atrinkti reikiamus duomenis, nereiškia intelekto.

Tai tiesiog į tam tikras laikmenas įdėta informacija, bet ne gebėjimas mąstyti, turėjimas išminties ir priežasties-pasekmės dėsnio suvokimas. Todėl šį technologinį reiškinį vadinti intelektu yra netikslu, švelniai tariant, jei visai rimtai, net klaidinga, o jaunimui - pražūtinga, nes susikalbėjimas prasideda nuo sąvokų apibrėžimų. Gal dėl to šiandien tiek daug nesusikalbėjimo, nesusipratimų, susipriešinimo?

Kas be ko, šioje srityje itin gerai padirbėta už USAID ir mūsų pinigėlius LRT, sisteminėj klanasklaidoj bei kitų šalių slaptųjų tarnybų. Dėl to dabar tokia panika, kad kasdien konspirologinių teorijų vis mažiau ir mažiau belieka neatskleistų.

Tačiau jau pasijutę pusdieviais lengvai savo pozicijų neužleis, kovos iki paskutinio atodūsio. Tiesa, išskyrus tuos, kurie labai gabūs kojines persimauti (jau ne pirmąkart) ore, kad vėl bėgtų traukinio priekyje, vis pasitikrindami, iš kur vėjas pučia. Kol kas jiems nepatinka Trampas, nepatinka, ką jis kalba ir daro, nepatinka taika. Jie turi pastabų, kaip reikia daryti kitaip. Dar nė iš vieno jų negirdėjau, ką visgi reikėtų daryti „teisingai", koks tas stebuklingas planas, kuris suteiktų „teisingą, tvarią" taiką visiems?

Apie Taiką kam jie kalba? Ogi tiems, kurie klydo, įvertindami Putino 21 metų "ultimatiumą", karo priežastis, subjektus, kas su kuo kariauja. Dabar jau aišku, kodėl nebuvo skelbiamas karas oficialiai, nes tai proxy karas tarp Rusijos ir JAV, o paskelbus tokį, tai jau trečiasias pasaulinis ir amen visiems. Nebent Sibire išliktų gyvybė. Ir vėl ta pati rusų tauta išliktų?

Gal užtenka pagaliau kovoti su tuo, su kuo neįmanoma laimėti nei mūšio, nei karo. Kodėl Vytautas Didysis tiek daug laimėjo? Jis įsiveldavo tik į tuos karus, kuriuos matydavo galįs laimėti, kitų - išvengdavo diplomatinėmis priemonėmis, kad ir ištekindamas dukteris už priešo sūnaus.

Štai iš kur ta LDK, ir tai, kad jos netekome, rodo, kokie po jo buvo kunigaikštystės vadovai. Bet kas dabar iš infantilios mūsų, turiu minty, ir ES, valdžios varginasi mokytis/studijuoti istoriją, gilintis į profesines paslaptis ir niuansus, galų gale suvokti tokią discipliną kaip logiką?

Juk jie jau gimė viską „žinodami", jie - aukštesnė kasta, o žmonija sutverta tik jiems aptarnauti, likti kvailio vietoje; nieko neišmananti. Ir tokie ruošiasi karui su valstybe, kuri per mėnesį pagamina tiek karinės technikos, kiek Vakarų pasaulis per metus?! Beje, savo sandėlius prieš tai „sėkmingai" ištuštinę Rytų fronte!

Akivaizdu, kad pats nemėgstamiausias jų dalykas mokykloje buvo matematika. Gali mėgti, gali nemėgti matematikos, nuo to ji nenustoja būti gamtos mokslu ir su gamtos dėsniais nepasiginčysi. Pamėginę pasiginčyti jau pralaimėję, ir jau po žeme. Tiesa, tų vargšų, kurie po žeme, niekas nuomonės nepaklausė, o vertėjo...

Pritariu dr. A.Kasperavičiaus nuomonei, kad karo krankliai jau senokai turėjo sudaryti diviziją, gauti Vyriausybės leidimą ir kovoti apkasuose, pietryčiuose. Tik kažkodėl ten jų nematom? Ai, čia tie, gabieji, ne kariauti, o batus persiaudinėti gabūs ir kalbėti, kalbėti kalbėti, tik nė žodžio tiesos. Tai jie, vilkintys tuščius švarkus, yra tariami tautos lyderiai, karo vadai ir išminties patriarchai? Meluojantys patys sau?

Viskas prasideda nuo tiesos sakymo. Laimėtojai bus tie, kas tiesos, teisingoje istorijos pusėje. Jei kalbėti tiesą per sunku, nesi vertas laimėti. Tiesą sakyti visada lengva, beje, ne visada naudinga. Tai pasakytina ir apie žmones, ir apie valstybes. Pradėkim, kol nevėlu mokytis istorijos ir diplomatijos valstybės lygmeniu.

O mūsų valstybė, perfrazuojant S.Šalkauskį, tik tuomet išliks, jei sugebės išlaikyti pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų. Amžinai.