Nesibaigiantys skandalai arba kuo įsiminė kadenciją baigianti koalicija

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai

2021 metai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Gabrieliaus Landsbergio ir Laisvės partijos deleguoto susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio skandalai su baltarusiškomis trąšomis. Ministrai buvo pateikę atsistatydinimo raštus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė jų netenkino.

Nors esmė ne tame, būtų ministrai pasitraukę ar ne, o tame, kad praradę baltarusiškų trąšų tranzitą, Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas atleido žmones ir skaičiuoja nuostolius, Lietuvą Baltarusija padavė į arbitražo teismą, o daugiausia iš šito išlošė Rusija.

Lietuva pasitraukė iš Kinijos „17+1" grupės, o G.Landsbergis ragino kitas ES šalis padaryti tą pat. Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo nuo 358 iki 270 mln. JAV dolerių arba 24,4 proc. vos per vienerius metus - nuo 2020 iki 2021 m. Kinijos rinka Lietuvai dar labiau užsivėrė, kai verslas negalėjo išmuitinti prekių Kinijoje, nes tų metų gruodyje ji išbraukė Lietuvą iš šalies elektroninės muitinės deklaravimo sistemos.

Kinija dėl Taivano atstovybės atidarymo atšaukė ambasadorių Šenas Džifėjus (Shen Zhifei) iš Vilniaus ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorę Dianą Mickevičienę iš Pekino. Po to diplomatiniai Lietuvos ir Kinijos santykiai palaikomi tik laikinojo reikalų patikėtinio arba žemiausiu diplomatinių atstovybių vadovų lygmeniu.

Kova tarp prezidento ir vyriausybės keisti Lietuvos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT). TS-LKD partijos narys Matas Maldeikis tvirtino, kad Europos reikalų komitetas kels klausimą, ar EVT valstybei turėtų atstovauti prezidentas Gitanas Nausėda. Vienu metu nutrūko ir įprasti pirmadieniniai šalies vadovo G.Nausėdos ir ministrės pirmininkės I.Šimonytės susitikimai dėl tariamai „užimtos premjerės darbotvarkės".

Galiausiai premjerė I. Šimonytė pareiškė, jog, tie, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks.

2022 metai

TS-LKD nario Mykolo Majausko pašalinimas iš Seimo. Politikas tokios buvusių draugų reakcijos sulaukė dėl to, kad palaikė PVM lengvatos restoranams pratęsimą, kuriam prieštaravo Vyriausybė.
Vytautas Landsbergis pripažintas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu, nors jis buvo išrinktas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, o valstybės vadovo funkcijas tuomet vykdė kolektyvinis AT prezidiumas. Valstybės vadovu, arba kitaip, prezidentu V.Landsbergis niekada nebuvo išrinktas.

Rekordinė infliacija, kai rugsėjo mėn. ji pasiekė 24,1 proc. ir tokios nebuvo nuo 1996 m. rugpjūčio. Tuo pat metu maisto kainų infliacija prilygo 35,6 proc. Tokios nebuvo nuo 1996 m. balandžio.

Rekordinės elektros kainos, kai 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektros biržos „NordPool" Baltijos šalių zonoje didmeninė valandos kaina pasiekė 4 tūkst. eurų už MWh.

2023 metai

TS-LKD nario Kristijono Bartoševičiaus drama - paaiškėjo, kad uolusis jaunasis konservatorius, galimai, tvirkino nepilnamečius.

Su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu susijusi bendrovė atsikratė „Ignitis grupės" akcijų, tačiau jų atsisakė tik po to, kai apie sąsajas paskelbė žiniasklaida.

TS-LKD prezidiumas pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūlė svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Premjerė I.Šimonytė teigė: „Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO susitikimo". I.Šimonytė iš posto taip ir nepasitraukė.

Čekiukų skandalas pasiekė ir iš posto išvertė Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl 2019-2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo. Ji dar spėjo paviešinti keletą ataskaitų už čekiukus, kurios tariamai registruotos birželio 31 d., rugsėjo 31 d. datomis, nors abu mėnesiai teturi 30 dienų.

Valstybės kontrolei paskelbus, kad vartotojai už elektrą permokėjo 160 milijonų eurų ir šią sumą „Ignitis" kompensuos per 15 metų, buvo prabilta apie įmonės auditą, tačiau valdantieji tam užkirto kelią.

2024 metai

Žemdirbiai ir miškų savininkai su 1300 traktorių turėjo atvykti į Vilnių protestuoti prieš žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymo klausimus, pieno krizę ir, kad juos valdžia išgirstų.

Buvęs „BaltCap" partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas pasisavinęs ir pralošęs dešimtis milijonų fondui priklausiusių eurų. Dar 2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sostinės savivaldybės ir investicijų bendrovė „BaltCap" pasirašė 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį. Be minėtų 160 mln. eurų investicijų į patį daugiafunkcį centrą su stadionu, savivaldybė planavo skirti dar apie 35 mln. eurų aplinkinės infrastruktūros tvarkymui.

TS-LKD veido Monikos Navickienės prabangus pasiskraidymus į Dubajų, kas jai kainavo socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą bei gyvenimas „dirbtuvėse" Vilniaus mieste.

TS-LKD narys Andrius Vyšniauskas taip pat įsipainiojo į čekiukų skandalą su galimai 19 suklastotų dokumentų.

Eurokomisaro paieškose, kuriose aktyviai dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis teigęs, jog į prezidento G.Nausėdos išsakytus argumentus, kodėl užsienio reikalų ministras G.Landsbergis negalėtų būti Lietuvos atstovu Europos Komisijoje, nereikia kreipti dėmesio. Galiausiai juo buvo paskirtas kitas konservatorius, „krizių valdymo specialistas" Andrius Kubilius.

Tarpinių vienuoliktokų patikrinimų skandalas sugriovė Švietimo ministeriją: ministras Gintautas Jakštas atleido viceministrą Ramūną Skaudžių ir pasitraukė pats. Mokslo metus mokyklos pradėjo stokojant 650 mokytojų, vadovėlių trūkumo, o didžiausias rūpestis buvo specialiųjų poreikių vaikų integravimas į klases ir darželių grupes.

G.Landsbergis savo vilos Graikijoje skandalą pavadino dirbtiniu, kirto ir informaciją paviešinusiai žiniasklaidai, kuri netrukus pradėjo aiškintis ir Karalienės Mortos Kalnėnuose mokyklos statybų aplinkybes bei sklypo už 1 eurą pirkimo istoriją.

„Mažiesiems" koalicijos partneriams tik keli štrichai, nes jie ir prisivaikščiojo mažiau

Liberalų sąjūdis

Nors pats Liberalų sąjūdis, nebent išskyrus tai, kad teismas kaltu kyšininkavimo byloje pripažino buvusį politiką Eligijų Masiulį, skandalų išvengė, pagyrų jis taip pat nenusipelnė.

Ir labiausiai prie to prisidėjo aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas, kurio darbu nepatenkinti nei gyventojai, nei bendruomenės, nei koalicijos partneriai. Dėl jo veiklos tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra, o STT tiesiai ir be užuolankų kalba apie galimą tam tikrų siaurų interesų įtaką ministro sprendimams.

Greta pastačius švelniai tariant keistoką kovą su taršiu transportu ir beatodairišku miškų kirtimu, vaizdelis išeina labai ne koks.

Laisvės partija

2023 m. kovą partijos lyderė Aušrinė Armonaitė susilaukė nemalonumų išrašydama vienkartinį leidimą patekti į parlamentą kažkodėl humoristu vadinamam Olegui Šurajevui, bet jo nelydėdama Seimo rūmuose. Likęs vienas, vadinamasis komikas iškoneveikė jam nepatikusius politikus ir trukdė Seimo posėdį. Vėliau tiesa jis už tai buvo nubaustas „net" 25 eurus siekiančia bauda.

2023 m. kovą Laisvės partiją sudrebino nepotizmo skandalas. Tuomet paaiškėjo, kad A.Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė buvo įdarbinta „Lietuvos geležinkeliuose" su didesniu nei 4 tūkst. eurų į rankas atlyginimu.

Kilus čekiukų skandalui buvo prisimintas ir Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis. Jis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų prisipirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad laisvietis kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo dar beveik 500 eurų.

Šis sąrašas gali būti tęsiamas. Ir skaitytojai jį gali nesunkiai patys papildyti.